Pilkapis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 6:
Pilkapiai yra [[archeologijos paminklas|archeologijos paminklai]], įtraukiami į kultūros vertybių, lankytinų vietų sąrašus, dalykinius [[žinynas|žinynus]]. Jais rūpinasi Paminklosaugos tarnybos. Tam tikra teritorija gali būti paskelbiama [[archeologinis draustinis|archeologiniu draustiniu]], ribojamos veiklos bei lankymosi režimas.
==
[[Akmens amžius|Akmens amžiaus]]
Lietuvoje neaptiktas nė vienas [[paleolitas|paleolito]] kapas. Iš [[mezolitas|mezolito]] tik porą yra atkasęs archeologas A. Butrimas netoli Janapolės. Yra žinomi keli anktyvojo neolito (Kretuono gyvenvetėje atkasė A. Girininkas).
Eilutė 15:
Vėlyvojo neolito kapų žinomi [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]], [[Kaunas|Kauno]] priemiesčiuose. Į kapus dėtos įkapės - akmeniniai kirvukai, žvėrių dantų kibučiai ar gintaro papuošalai.
==Žalvario amžiaus pilkapiai==
===Šeimos pilkapiai===
Pradėjus verstis žemės ūkiu, mirusieji imti laidoti pilkapiuose.
Vidurio Europoje pilkapiuose laidojo jau Virvelinės kemramikos kultūros žmonės, todėl ši kultūra kartais vadinama ir Pilkapių (Kurganų) kultūra. Rytų Pabaltijį paprotys mirusiuosius laidoti pilapiuose pasiekė tik [[Žalvario amžiaus|Žalvario amžiuje]].
II tūkst. pr. Kr. pavienės praturtėjusios giminės pilkapius su griautiniais kapais ėmė statytis Lietuvos, Karaliaučiaus pakrantėse. Manoma, kad šeimos praturtėjo iš prekybos [[gintaras|gintaru]].
Tokių, iki 30 m skersmens, 3-4 m aukščio pilkapių rasta [[kretinga|Kretingoje]], Kretingalėje (tyrinėjo archeologai P. Kulikauskas, A. Merkevičius), Egliškėse (E. Grigalavičienė). Jie supilti iš smėlio, molio, akmenų, kartais akmenimis grįstas ir visas jų paviršius.
===Degtiniai kapai===
Apie Žalvario amžiaus vidurį dabartinėje Lietuvos teritorijoje, kaip ir visoje Vidurio Europos šiaurėje, mirusiuosius imta deginti. Palaikams tokiuose kapuose iš akmenų statydavo rūselį. Kartais urną akmenimis tik apramstydavo, o viršų uždengdavo plokščiu akmeniu.
Degtinių pilkapių rasta Paveisnikuose (P. Kulikauskas), [[Kernavė|Kernavėje]] (A. Luchtanas), Stanaičuose (A. Merkevičius).
Neaišku, ar juos dengė neaukšti pilkapiai – vėliau jie lengvai galėjo sunykti.
==Geležies amžiaus pilkapiai==
Paprotys deginti palaikus gyvavo apie tūktstantmetį ir išnyko tik [[Geležies amžius|Geležies amžiaus]] pradžioje.
Mūsų eroje net ir vakarų Lietuvoje nustota statyti sudėtingus statinius mirusiesiems. Kapus tik aptverdavo akmenų vainikėliu.
Pagal [[Rimutė Jablonskytė - Rimantienė|Rimutės Jablonskytės – Rimantienės]] knygą „Lietuva iki Kristaus“
| |||