Fanzinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 2:
Sąvoka atsirado JAV [[mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] mėgėjų aplinkoje (teigiama, kad jis pasirodė 1940 m. spalio mėn. išleistame ''Russ Chauvenet'' mokslinės fantastikos fenzine ''Detours''). Vėliau terminą ėmė naudoti ir ne mokslinės fantastikos mėgėjai.
Vieno iš populiariausių lietuviškų fanzinų - „Pasidaryk Pats“ leidėjas [[Domas Kunčinas]] šią neoficialią įvairių judėjimų spaudą apibrėžė taip: “Tai žurnalo + laikraščio + [[almanachas|almanacho]] + ... hibridas - alternatyva oficialiesiems leidiniams, spausdinanti tai, ko nespausdina “tikroji” spauda. Tai leidinys, kurio pagrindinis principas yra PASIDARYK PATS”<ref>KUNČINAS, Domas. Pasidaryk pac... ziną ?!, Moksleivis, 1995, nr. 5-6</ref>. Esti ir daugiau panašių apibrėžimų, iš kurių numanyti šios neoficialiosios spaudos pobūdį nesunku, o formą tenka laikyti visų įmanomų spaudos rūšių susiliejimu.
Paprastai leidėjai, redaktoriai, autoriai iš fenzino leidybos negauna pelno ar autorinio ar kitokio atlyginimo. Fenzinai paprastai platinami nemokamai arba už mokestį, kuris visiškai ar iš dalies padengia spausdinimo ir/ar platinimo išlaidas. Kartais fenzinai platinami mainais į kitų leidžiamus panašius fenzinus, už pažadą parašyti straipsnelį ar atsiliepimą.
eilutė 9 ⟶ 11:
Anglų kalboje sąvoką ''fanzine'' kartais painioja su ''fan magazine'', bet tai skirtingi dalykai, nes ''fan magazine'' yra komerciškai leidžiamas žurnalas kokio nors dalyko mėgėjams (pvz., žvejams, kompiuterinių žaidimų mėgėjams ir t.t.).
Istoriškai pirmieji buvo mokslinės fantastikos fenzinai. Vėliau imta leisti [[komiksas|komiksų]], įvairių muzikos krypčių ([[rokas|roko]], [[pankrokas|pankroko]] ir kt.), siaubo filmų, sporto, [[vaidmenų žaidimai|vaidmenų žaidimų]] fenzinus. JAV leisto fenzino „Factsheet Five“ redaktorius [[Mike Gunderloy]] skiria tokias pagrindines jų rūšis: „meno, konservatyvūs, konstituciniai, ekologijos, aplinkos, filmų, poezijos, religijos, kairiųjų anarchistų, muzikos, mokslinės fantastikos, pogrindinės literatūros, UFO, taikos antikariniai, socialiniai sąmoningi, homoseksualų, biseksualų“<ref>O‘HARA, Craig. Pankų filosofija, Kaunas 1993, p. 11</ref>.
Šiais laikais fenzinų leidimas sumenkęs, kadangi juos išstūmė internetiniai mėgėjų leidiniai.
eilutė 20 ⟶ 22:
Antras senai ir reguliariai leidžiamas mokslinės fantastikos fenzinas yra „[[Dorado raganos]]“, kuris leidžiamas tiek popierinis (nuo 1994 m.), tiek turi internetinę svetainę<ref>[http://www.qedata.se/dr/index.htm „Dorado“ raganos]</ref>.
==
Muzikiniai Fenzinai atsirado aštuntojo dešimtmečio viduryje JAV, tuo pat metu, kai pirmiausia Niujorke prasidėjo [[pankai|pankų]] subkultūros sąjūdis. Netrukus leidyba persikėlė per Atlantą, atsirado politinės, filosofinės jų refleksijos. Anot vieno garsiausių pankų judėjimo ideologo [[Craig O‘Hara|Craig O‘Haros]], didžiausi to meto fenzinai buvo „Sniffin Glue“ iš Didžiosios Britanijos ir „Punk“ iš Niujorko .1982 m. San Franciske pradėtas leisti didžiausias ir žymiausias pankų fenzinas “Maximum Rock’N’Roll”<ref>O‘HARA, Craig. Pankų filosofija, Kaunas 1993, p. 11</ref>.
Devintojo dešimtmečio pabaigoje labai paplito metalistų fenzinai, tačiau tikslių žinių, kada jie atsirado nėra. Vieni iš pirmųjų ir didžiausi buvo „Slayer“ (Norvegija), „Isten“ (Suomija) bei „Underground Empire“ (Vokietija).
Ilgainiui ėmė plisti tarptautiniai fenzinai dažniausiai rašomi anglų kalba ir siunčiami paštu. Tada išryškėjo ir komercinis leidybos tikslas: fenzinai parduodami už taip pat paštu atsiunčiamus pinigus, mainomi į muzikos įrašus, kitus leidinius, informaciją, kūrybą ir t.t.
Lietuvos muzikinių fenzinų istorija prasideda 1988 metais, išleidžiamas pirmasis pankų pogrindinis leidinys „Mūsų ašigalyje“. Jo redaktorius [[Nerius Pečiūra]], tuo metu buvęs pagrindiniu Lietuvos pankų judėjimo lyderiu šio fanzino tikslą įvardijo kaip „norą nušviesti pankų judėjimą Lietuvoje“<ref>KUNČINAS, Domas. Pasidaryk pac... ziną ?!, Moksleivis, 1995, nr. 5-6</ref> . Tai nedidelis, dažniausiai 4 psl. „Xerox“ aparatu daugintas leidinukas, kurio tiražas nuo leidybos pradžios (1988 m.) iki 1990 m., kai leidyba nutraukta, padidėjo nuo 15 iki 200 egz.
1988 m. pasirodė fenzinas „Gatvės vaikai“ ([[Švenčionys]]), kurį leido anarchistinėmis pažiūromis garsėjęs pankas [[Aleksas Navickas]]. „Gatvės vaikai“ taip pat buvo nemokamas, maždaug 40 egz. tiražo neoficialus leidinys, kurį sudarė nuo 1 iki 15 [[A5]] formato lapų.
Pirmasis metalistų fenzinas Lietuvoje „Metall‘emAll“ pradėtas leisti [[Veisiejai|Veisiejuose]] 1990m. (apimtis – 32 psl., tiražas apie 20 egz., išėjo 4 numeriai), o solidžiausias buvo keliais mėnesiais vėliau pasirodęs „Deathmare“. Šis fenzinas, leistas anglų kalba, pasiekė net per 100 egz. tiražą.
Populiariausiu Lietuvoje laikomas informatyvus ir nemokamas „KNK (Koks Nors Kelias)“ andergraundo kultūros fenzinas (1990 m.), kurio tikslas – skatinti andergraundo vystimąsi .
Daugiausiai fenzinų Lietuvoje leista sąjūdžio laikotarpiu ir nepriklausomybės pradžioje, o didžiausią jų dalį sudarė muzikiniai pankų ir metalistų fenzinai neabejotinai išsiskiriantys savitumu.
'''Pankų ir metalistų fenzinų skirtumai'''
Metalo fenzinai, (dažnai vadinami tiesiog metalzinais) skirtingai nei pankų [[subkultūra|subkultūros]] atstovų leidžiami neoficialūs leidiniai, buvo daugmaž vienodos formos ir pobūdžio. Pagrindą sudarydavo interviu su metalo muziką grojančiomis grupėmis, muzikantų nuotraukos, muzikos įrašų recenzijos, koncertų, festivalių aprašymai. „Metalzinai paprastai panašūs vienas į kitą, apsiribojantys grupių info/logo/foto/interviu. Jie padaryti labai tvarkingai ir steriliai“<ref>KUNČINAS, Domas. Pasidaryk pac... ziną ?!, Moksleivis, 1995, nr. 5-6</ref> .
Didesniuose ir populiaresniuose metalzinuose pasirodo, nors nedaug, bet įvairesnių straipsnių, dažniausiai apie religiją, mirtį, tamsiąsias žmogaus gyvenimo puses. Metalzinuose neretai galima užtikti ir satanistinių piešinių, emblemų, net užkeikimų.
Pankų fenzinai, kaip ir pati pankų subkultūra, visą leidybos laikotarpį akcentavo primityvumą, jų forma nuolatos buvo mėgėjiška ir nė kiek „nesistengianti“ tobulėti. Čia nepaisoma jokių leidybos, kalbos, vientisumo ir pan. taisyklių, tačiau temų spektras gerokai platesnis nei metalistų fenzinuose. Pankų fenzinuose atsispindi pačios jų subkultūros, arba kitaip – pankizmo esmė – pasipriešinimas sustabarėjusioms visuomenės normoms, valdžiai<ref>MIZARAS, V. Lietuviški fanzinai: Decibelai Offensive, Mes!, 1994, nr. 24.</ref>.
Medžiaga pankų fenzinų publikacijoms, priešingai nei metalzinuose, dažniausiai buvo surenkama savo aplinkoje. Daug vietos skiriama kūrybai: poezijai, komiksams, nuomonėms, esė ir t.t. [[Gintautas Mažeikis]] teigia, kad fenzinai tiesiog surinko, absorbavo [[grafiti]], mokyklinių ekspromtų žargonus, sėkmingiausią barų patirtį ir savo ruožtu davė impulsą net ir oficialiems poetams bei dailėtyrininkams, o patys skyrėsi savo žargono laisvumu, įvairumu, nors neretai peržengtos bet kokios cenzūrinės ribos, sugriauti visi moraliniai ir seksualiniai kanonai, pajuokiant visa, kas yra išaukštinta ir oficialiai pagerbta<ref>MAŽEIKIS Gintautas. Paraštės: minčių voratinkliai, Šiauliai, 1999, p. 167-168</ref>.
Naujų muzikos grupių pristatymai neretai tapdavo svarbiausia, o kai kada vienintele fenzinų tema, o pačioms grupėms, kurių nariai neretai patys leisdavo fenzinus, tai buvo kone vienintelis kelias populiarėti tikslinėje auditorijoje.
== Nuorodos ir šaltiniai ==
<references/>
* Kulikauskas G., Beresnevičius G., Butkienė D. [http://www.qedata.se/dr/kas_yra_fenzinai.htm Kas yra "fenzinai"?]
| |||