Richard Feynman: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Richard Phillips Feynman''' (liet. Ričardas FeinmanasFainmanas, [[1918]] m. [[gegužės 11]] d. – [[1988]] m. [[vasario 15]] d.). Vienas iškiliausių dvidešimtojo amžiaus fizikų, gavęs [[Nobelio premija|Nobelio premiją]] už tyrimus kvantinės elektrodinamikos srityje. Žymus JAV, nes dalyvavo [[atominė bomba|atominės bombos]] kūrime ir [[Challenger erdvėlaivio katastrofos]] tyrime.

FeinmanasFainmanas gimė Far Rockaway rajone, [[Niujorkas|Niujorko]] mieste, JAV. Jo tėvai – Melville Feynman ir Lucille Phillips, abu [[žydai|žydų]] tautybės (nepraktikuojantys [[judaizmas|judaistai]]). Tėvas Melville – verslininkas, gimęs Minske, atvažiavęs į Ameriką kartu su tėvais, kai jam buvo penkeri, o motina – irgi žydų tautybės, mokytoja, gimusi JAV.

Vaikystėje FeinmanasFainmanas labai daug bendravo su tėvu, diskutavo įvairiomis temomis, kartu sprendė matematikos ir fizikos uždavinius. Nors FeinmanoFainmano tėvas neblogai išmanė tiksliuosius mokslus ir buvo neabejotinai gabus, bet nesugebėjo sukaupti pinigų aukštajam mokslui, todėl pardavinėjo uniformas. Savo knygose R. FeinmanasFainmanas pabrėžia, jog tėvas gerai suvokė skirtumą tarp žmogaus su uniforma ir be jos (tiksliau, kad to skirtumo nebuvo). Ši tėvo nuostata padarė didelę įtaką pačio FeinmanoFainmano įsitikinimams – jam buvo nelabai malonu priimti apdovanojimus, dalyvauti oficialiuose priėmimuose, skaityti paskaitas dėvint kostiumą – jis manė, kad tie dalykai neturi prasmės.

Būdamas moksleivis, R. FeinmanasFainmanas namuose įkūrė “laboratoriją” – įvairiai junginėjo lemputes, ardė radijo aparatus, sukonstravo namų apsaugos sistemą. Šie žaidimai išėjo į naudą – FeinmanasFainmanas galėjo vasarą uždarbiauti taisydamas radijo imtuvus.

Mokykloje FeinmanasFainmanas labai mėgo netradicinius uždavinius – dalyvaudavo matematikos olimpiadose, paskutiniais metais laimėjo Niujorko universiteto matematikos čempionatą.

1935 metais R. FeinmanasFainmanas įstojo į [[Masačiusetso technologijos institutas|Masačiusetso technologijos instituto]] (MIT) matematikos studijų programą, bet nors mokytis buvo lengva, jis galvojo, jog dėstomi pernelyg abstraktūs dalykai, kurių niekur neįmanoma pritaikyti, todėl perstojo į elektros inžineriją, ir greitai po to – į fiziką. Jau antraisiais studijų metais Ričardas FeinmanasFainmanas pasirinko “Įvadą į teorinę fiziką”, dalyką, kuris šiaip buvo skaitomas doktorantams. Iš tiesų, jis buvo labai susidomėjęs [[kvantinė mechanika|kvantine mechanika]], bet šis dalykas universitete dėstomas nebuvo, tad teko studijuoti savarankiškai. Kitą vasarą FeinmanasFainmanas praleido namuose, susirašinėdamas su [[kursiokas|kursioku]] Welton’u apie erdvėlaikį, kuris turėtų tvarkingas gravitacines ir elektromagnetines savybes. 1939 metais diplominiame darbe FeinmanasFainmanas pasiūlė įdomų ir tvirtą požiūrį į molekulės vidinių jėgų skaičiavimą.

Mokytis MIT FeinmanuiFainmanui labai patiko, tad norėjo ten likti ir rašyti daktaro disertaciją. Jo paties labui, profesorius [[Slater]]'is pasiūlė nesėdėti vienoje vietoje – pasirinkti doktorantūrą kitame universitete. FeinmanasFainmanas pasirinko [[Princeton]]’o universitetą. Įstojimas nebuvo garantuotas, nes Ričardo FeinmanoFainmano humanitarinių dalykų pažymiai buvo labai prasti, bet įstoti vis dėlto pavyko. 1942 metais gautas daktaro laipsnis už naują požiūrį į kvantinę mechaniką, kuris buvo pamatas vėlesniems darbams apie [[kvantinė elektrodinamika|kvantinę elektrodinamiką]].

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, mokslininkui buvo pasiūlyta dalyvauti [[Manheteno projektas|Manheteno projekte]] – kurti atominę bombą. FeinmanasFainmanas sutiko ir tapo jauniausiu grupės vadovu. Net ir dirbdamas slaptumo sąlygomis, Ričardas FeinmanasFainmanas neprarado savito požiūrio į aplinką – pasipiktinęs cenzūra ir biurokratija, įsilauždavo į slaptų dokumentų seifus, ten palikdavo nuotaikingas žinutes. Jaunasis mokslininkas buvo labai vertinamas savo vyresnių kolegų [[Robertas_Oppenheimeris|Openheimerio]], [[Hansas_Bethe|Betės]] ir [[Nilsas_Boras|Boro]], nes sugebėdavo kritikuoti jų idėjas, kai kiti mokslininkai besąlygiškai priimdavo viską, ką pasakydavo “grandai”.

FeinmanasFainmanas teigė buvęs vienintelis žmogus, kuris matė pirmosios atominės bombos sprogimą be tamsinančių akinių(pasislėpė sunkvežimio kabinoje, kad stiklas išfiltruotų ultravioletinius spindulius).

Po karo prasidėjo R.FeinmanoFainmano, kaip dėstytojo, karjera [[Cornell]]'io ir [[Caltech]]'o universitetuose. Pirmaisiais metais FeinmanasFainmanas buvo prislėgtas – nebematė prasmės daryti kažką naujo, jei galima numesti atominę bombą ir viską sunaikinti, bet depresija praėjo, R.FeinmanasFainmanas vėl susidomėjo moksliniu darbu.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad FeinmanasFainmanas padarė revoliuciją fizikos mokyme – jo paskaitos buvo lengvai suprantamos ir įsimenamos, pagrįstos pavyzdžiais ir aiškiu žodynu. Kaip teigė pats mokslininkas, “reiškinys nėra iki galo suprastas, jei jo negalima išdėstyti studentui”. FeinmanoFainmano paskaitos buvo tokios populiarios, kad konspektai vėliau išleisti knygų pavidalu.

1965 metais FeinmanasFainmanas, kartu su kitais dviem mokslininkais, apdovanotas [[Nobelio premija]], už “esminius kvantinės elektrodinamikos darbus, sukėlusius svarbius pokyčius elementariųjų dalelių fizikoje”. Kaip jau minėta anksčiau, FeinmanasFainmanas nemėgo oficialių ceremonijų, todėl svarstė galimybę atsisakyti premijos ir priėmė ją tik nusprendęs, kad atsisakymas tik sukels dar daugiau rūpesčių.

1986-ųjų pradžioje ore sprogo JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivis Challenger, žuvo septyni įgulos nariai. Pradėtas tyrimas, į kurį pakviestas ir FeinmanasFainmanas. Paaiškėjo, kad mokslininkas buvo vienintelis ekspertų grupės narys, neturėjęs interesų NASA. R.FeinmanoFainmano nuomone, katastrofa įvyko dėl guminių tvirtinimo elementų elastingumo pokyčio, nes Challenger’io paleidimo diena buvo šalčiausia per visą istoriją. Dieną prieš paskutinį tyrimo komisijos posėdį FeinmanasFainmanas pademonstravo televizijoje tokį bandymą: NASA naudojamos gumos gabaliuką įdėjo į ledo ir vandens mišinį, suspaudė replėmis ir atšildė. Guma liko suspausta, todėl buvo galima daryti prielaidą, jog dėl guminių tarpinių įvyko kuro nuotėkis, kuris ir sukėlė nelaimę.

Vaikystėje FeinmanasFainmanas įsidėmėjo neįprastą pašto ženklą, jis buvo iš Tuvos srities, geografinio Azijos centro, tuometinėje [[Tarybų sąjunga|Tarybų sąjungoje]]. Vėlesniaisiais savo gyvenimo metais FeinmanasFainmanas ir jo draugas Leighton’as dėjo visas pastangas nuvažiuoti į Tuvos kraštą: susirašinėjo su Tarybų sąjungos biurokratais, prašydamas vizos, ieškojo mokslininkų, kurie galėtų jį užtarti. Deja, šiam troškimui nebuvo lemta išsipildyti dėl tuometinių politinių santykių sudėtingumo. Apie nuotykius bandant nukeliauti į Tuvą, išleista knyga “Tuva or Bust!”(ISBN 0-393-32069-3).

1979 FeinmanuiFainmanui diagnozuota ankstyva skrandžio vėžio stadija, atlikta sėkminga vėžio pašalinimo operacija, bet 1987 vėl diagnozuotas vėžys (pilvo ertmėje). 1988 vasario mėnesį FeinmanasFainmanas atsigulė į ligoninę, atsisakė dializės procedūros ir mirė vasario penkioliktą dieną. “Nenorėčiau mirti du kartus. Tai labai nuobodu”, – buvo jo paskutiniai žodžiai.

==FeinmanoFainmano diagramos==

Verta paminėti, kad FeinmanasFainmanas skyrė daug dėmesio praktinio mokslo svarbai, apie tai pasakyta viena žymiausių jo kalbų [http://www.itpa.lt/LFD/muziejus/Feynman/CargoCult.html „Krovinių kulto mokslas“].

{{DEFAULTSORT:FeinmanasFainmanas, Ričardas}}