Lietuvos tautinis olimpinis komitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) buvo atkurtas [[1988 m.|1988 m.]] Mintis apie savarankišką Lietuvos sportininkų delegaciją olimpinėse žaidynėse subrandino [[Lietuvos_Persitvarkymo_S%C4%85j%C5%ABdis|Sąjūdžio]] judėjimas, kurio atstovai aktyviai dalyvavo LTOK atkūrimo veikloje.

1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?” sukėlė audringą skaitytojų reakciją – „Sporto“ redakciją pasiekė laiškai su daugiau nei 120 tūkst. parašų, palaikančių [[Antrasis_pasaulinis_karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu panaikinto Lietuvos olimpinio komiteto atkūrimo idėją.

1988 m. pabaigoje Lietuvos delegacija pirmą kartą dalyvavo [[Adelaidė|Adelaidėje (Australija)]] vykusiose III pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. 1989 m. gegužę Lietuvoje buvo surengta pirmoji Olimpinė diena, kurios šūkis buvo „Būk sveika ir dora, Lietuva“. Kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos įkūrę Baltijos šalių olimpinių komitetų asociaciją, lietuviai mėgino užmegzti ryšius su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (IOC) bei tarptautinėmis sporto federacijomis. Lozana į LTOK užklausas nereagavo, o Baltijos šalių organizacijų IOC adresuoti laiškai atsakymų nesulaukdavo.