Korčė: Skirtumas tarp puslapio versijų

36 baitai pašalinti ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
'''Korčė''' ({{sq|Korçë}}) – penktasis pagal dydį [[Albanij]]os miestas, apie 850 m virš jūros lygio, [[Moravos kalnai|Moravos kalnų]] apsuptoje derlingoje įduboje, apie 180 km nuo šalies sostinės [[Tirana|Tiranos]] ir 19 km nuo [[Graikija|Graikijos]] sienos. 70,0 tūkst. gyventojų (2005; 95 proc. [[albanai]], taip pat [[arumunai]], [[graikai]], [[čigonai]], [[makedonai]]). Miesto gyventojų daugumą sudaro [[musulmonai]], yra nemaža [[krikščionys|krikščionių]] stačiatikių bendruomenė.
 
Korčė yra [[Korčės apygarda|apygardos]] ir [[Korčės apskritis|apskrities]] centras. Per miestą eina svarbus kelias, jungiantis [[Duresis|Duresio]] uostamiestį su [[Graikija]]. Miestas yra svarbus šalies pramonės, žemės ūkio ir prekybos centras. Pagrindinės miesto pramonės šakos: maisto ruošos, [[alus|alaus]] ir [[cukrus|cukraus]] gamybos, [[tekstilė]]s, malimo. Korčės apylinkės yra vienos svarbiausių [[Albanija|Albanijos]] [[kviečiai|kviečių]] auginimo regionų. Miesto apylinkėse kasamoskasama [[rusvoji anglis|rusvosios anglys]].
 
==Istorija==
 
KorčiaKorčė ir jos apylinkės yra vienos iš seniausiai apgyvendintų [[Albanija|Albanijos]] vietų. Pirmosios [[neolitas|neolito]] gyvenvietės isikūrė apie 6000 m. p. m. e. Dabartinio miesto apylinkėse gausiai randama ir kitų priešistorės - [[Žalvario amžius|žalvario]] ir [[geležies amž-iusamžius|geležies amžiaus]] - gyvenviečių liekanų, archeologinių radinių.
 
[[Antika|Antikiniais]] laikais šioje vietoje apsigyveno senosios [[ilyrai|ilyrų]] gentys, kurios senovės laikais buvo smarkiai paveiktos helenistinės kultūros įtakos, iš dalies asimiliuotos šalimais gyvenusių [[graikai|graikų]]. Senovės laikais dabartinis miestas ir aplinkinė teritorija priklausė keletui senovės antikinių valstybių: senovės [[Makedonija]]i, [[Romos imperija]]i, [[Bizantija]]i.
 
Ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s, žlugus [[Romos imperija]]i, dabartinės miesto apylinkės atiteko [[Bizantija|Rytų Romos imperijai]]. Nuo VI a. į [[Balkanai|Balkanų]] regioną ėmus intensyviai skverbtis [[slavai|slavams]], palaipsniui ši vietovė buvo gausiai apgyvendinta slavų genčių - dabartinių [[makedonai|makedonų]] ir [[bulgarai|bulgarų]] protėvių. Nepasisant gausios slavų migracijos, dabartinės miesto apylinkės išliko daugiatautės. Be tuomet gausiai gyvenusių slavų, kompaktiškai gyveno [[albanai]], [[graikai]] ir tuo laikotarpiu pakankamai gausi [[rumunai|rumunams]] artima [[arumunai|arumunų]] tauta.
 
Nuo IX iki XIII a. dabartinio miesto apylinkės kurį laiką priklausė [[Bulgarija|Bulgarijos]] karalystei. 1204 m., ketvirtojo [[kryžiaus žygis|kryžiaus žygio]] metu [[kryžiuočiai|kryžiuočiams]] užėmus [[Konstantinopolis|Konstantinopolį]], ir [[Bizantija]]i kurį laiką suskilus į kelias valstybes, XIII a. miestas tapo pavaldus [[viduramžiai|viduramžių]] Graikijos valstybei - [[Epyro Despotija]]i.
173 584

pakeitimai