Lukiškės: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lukiškės''' – [[Vilnius|Vilniaus]] miesto dalis, esanti į vakarus ir pietvakarius nuo Senamiesčio, kairiajame [[Neris|Neries]] krante. Rytuose tarp senosios [[Vilnelė|Vilnelės]]s vagos ir Lukiškių spėjama buvus Šventaragio mišką, Lukiškių pakraštys buvo ties dabartine Tilto gatve, vakaruose apėmė Lukiškių šilą (dabartinį [[vingio parkas|Vingio parką]]) ir driekėsi iki Panerių kalvų. Lukiškės dar vadinamos Totorių Likiškėmis arba Totorija.

Lukiškių aikštę iš pietų riboja [[Gedimino prospektas]], iš vakarų - J.Tumo - Vaižganto g., iš rytų - Vasario 16-osios g., šiaurinėje dalyje yra Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia (1690 - 1727 m., 1737 m. pagal architektą A. A. Genu projektą pastatyti viršutiniai bokštų tarpsniai) ir vienuolynų ansamblis (1713 - 1739 pastatyta vienuolyno namai, [[XVIII a.]] pabaigoje - naujas korpusas). Aikštė pradėta formuoti XVIII a. viduryje, [[1817]] m. jos plotas buvo 2 ha, o [[1837]] m. - 8 ha. XIX a. pirmoje pusėje. Rusijos kariniai daliniai rengdavo pratybas. Per 1863 – 1864 metų sukilimą aikštėje Vilniaus generalgubernatoriaus [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] įsakymu Rusijos kariuomenė vykdė [[egzekucija|egzekucijas]]s. Aikštėje buvo pakartas 21 sukilimo dalyvis. [[1897]] m. aikštėje stovėjo parodų ir cirko pastatas. 1900 m. iš Katedros aikštės į Lukiškių aikštę perkeltos Šv. Jurgio, [[1904]] - Kaziuko mugės. 1904 m. aikštės ribos pakoreguotos, ji tapo trapecine, čia įrengti bulvarai. [[Lenkija|Lenkijos]] okupacijos metais ([[1929]] - [[1939]]) buvo įrengti keli pavilijonai, veikė turgus, vyko didelės [[Kaziuko mugė|Kaziuko mugės]]s. [[SSRS]] okupavus Lietuvą aikštė tapo reprezentacine miesto aikšte. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 rugpjūtčio mėn. buvo demontuotas [[Leninas|V.Lenino]] paminklas. [[2006]] m. aikštės pietų prieaikštyje pastatytas paminklas Lietuvos tremtiniams [[Jakutija|Jakutijoje]].