Virgilijus Juozas Čepaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: en:Virgilijus Čepaitis |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
== Biografija ==
Virgilijus Juozas Čepaitis gimė 1937 11 08 Šakiuose, girininko ir mokytojos šeimoje.
1954 m. baigė Kauno pedagoginę mokyklą, 1961 m. - Maskvos M. Gorkio literatūros institute literatūros instituto vertimo fakultetą. Nuo 1958 m. bendradarbiavo su daugeliu leidyklų. Iš rusų ir anglų kalbų vertė knygas į lietuvių kalbą, taip pat iš lenkų kalbos - į rusų. Pagrindinė veiklos sfera - lietuvių prozininkų propagavimas rusų kalba.
1955-1956 m. dirbo "Komjaunimo tiesos" laikraščio redakcijoje vertėju, o nuo 1958 m. - grožinės literatūros vertėju. 1968 m. tapo Lietuvos Rašytojų sąjungos nariu.
1988-1989 m. dirbo Lietuvos kino studijos susivienijimo "Ars" vyriausiuoju redaktoriumi.
1989-1990 m. - Sąjūdžio atsakingasis sekretorius. 1990-1992 m. - LR Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo seimo deputatas.
Nuo 1993 m. - leidyklos "Litterae universitatis" vyriausiasis redaktorius, nuo 1996 m. - leidyklos "Tvermė" direktorius.
Su etnologe Auksuole Čepaitiene sukūrė šeimą ir susilaukė dukros ir sūnaus.
== Sąjūdžio veikla ==
1988-1990 m. Virgilijus Juozas Čepaitis tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, Seimo tarybos nariu, o 1989-1990 m. - ir Baltijos tarybos naryiu.
1989-1992 m. jis buvo S. Šalkauskio fondo pirmininku, 1989-1994 m. - Lietuvos-Lenkijos draugijos pirmininku, 1990-1992 m. - Nepriklausomybės partijos pirmininku.
Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime - Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos pirmininkas, Sąjūdžio deputatų klubo, vėliau - Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pirmininkas.
Virgilijus Juozas Čepaitis dalyvavo derybose su Rusijos Federacija, buvo Lietuvos delegacijos vadovu neoficialiose derybose su SSRS 1991 m. gegužės mėn. Hagoje.
== Bibliografija ==
''Autoriniai darbai:''
V. Čepaitis. Su Sąjūdžiu už Lietuvą. Nuo 1988 06 03 iki 1990 03 11. - Vilnius: Tvermė, 2007.
''Vertimai iš anglų kalbos:''
A. A. Milnas. Mikė Pūkuotukas. - Vilnius: Valstybinės grožinės literatūros leidykla, 1958.
W. Saroyan. 60 mylių per valandą: apsakymai. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959.
A. A. Milnas. Trobelė Pūkuotynėje. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1962.
J. Thurber. Baltoji stirna. - Vilnius: Vaga, 1971.
A. A. Milnas. Pūkuotuko pasaulis: apysaka-pasaka. - Vilnius: Garnelis, 1998.
Pūkuotuko išmintis: protingos labai mažo protelio meškiuko mintys: sudaryta iš A.A. Milneo knygos "Pūkuotuko pasaulis". - Vilnius: Garnelis, 2005.
''Iš rusų kalbos:''
A. Raskinas. Kai tėtė buvo mažas. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
S. Prokofjeva. Berniukas be šešėlio. - Vilnius: Vaga, 1967.
''Iš lietuvių į rusų kalbą:''
A. Venclova. День рождения: роман. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1960.
R. Lankauskas. Осенние краски земли. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1963.
J. Avyžius. Стеклянная гора: роман. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964.
I. Simonaitytė. Судьба Шимонисов: роман. - Vilnius: Vaga, 1966.
J. Avyžius. Деревня на перепутье: роман. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1966.
V. Sirijos Gira. Бабье лето. - Maskva: Vaga, 1969.
K. Saja. Гномы из контрабаса: сказка. - Maskva: Detgiz, 1971.
J. Avyžius. Потерянный кров: роман. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1972.
V. Bubnys. Жаждущая земля: романы. - Maskva: Три дня в августе. Izvestija, 1976.
J. Baltušis. Пуд соли. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1976.
J. Mikelinskas. Не поле перейти...: роман. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1979.
R. Granauskas. Едоки хлеба: повесть и рассказы. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1980.
J. Aputis. Цветет пчелиный хлеб: рассказы. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1980.
J. Baltušis. Сказание о Юзасе. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1981.
R. Lankauskas. Жестокие игры: повести и романы. - Vilnius: Vaga, 1981.
J. Avyžius. Хамелеоновы цвета. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1982.
D. Urnevičiūtė. Пьесы. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1983.
R. Lankauskas. Темные окна забвения: новеллы. - Vilnius: Vaga, 1986.
J. Mikelinskas. Звездная пыль: повести и рассказы. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1988.
R. Granauskas. Жизнь под кленом: повести и рассказы. - Maskva: Sovetskij pisatel, 1989.
''Iš lenkų į rusų kalbą:''
T. Karpowicz. Зеленые перчатки: Kn. Sovremennaja polskaja pjesa. - Maskva: Iskustvo, 1974.
S. Lem. Насморк. (Kartu su S. Larinu.) - Maskva: Molodaja gvardija, 1982.
S. Mrożek. Мониза Клавье. - Maskva: Inostrannaja literatura, Nr. 5, 1988.
''Iš lenkų kalbos:''
J. Perkovskis. Žemaičių liaudies meno ornamentas: forma ir simbolika. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999.
''Kiti literatūriniai darbai:''
Kino filmo "Virto ąžuolai" scenarijaus autorius (kartu su G. Lukšu), 1977.
"Skomanto" istorinių apysakų serijos redaktorius ir bendraautoris, 1994–2001.
== Nuorodos ==
* [http://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatarai/www_lrs.signataras-p_asm_id=180.htm Biografija Seimo svetainėje]
* [http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=57&jaunieji=0&sritis=rasytojai Virgilijus Juozas Čepaitis]
{{signatarai}}
| |||