Normandijos hercogystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ca, es, et, fr, he, id, it, no, nrm, ru, sk, zh
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 13:
|era =
|valdymo_forma = hercogystė
|parlamentas = Rada
|year_start = 911
|year_end = 1789
Eilutė 49:
|atstovas2 =
}}
 
 
 
'''Normandijos hercogystė''' - hercogystė šiaurinėje [[Prancūzij]]os pakrantėje prie [[Lamanšas|Lamanšo]]. Herogystė susidarė iš valdos (manoma, grafystės), 911 m. karaliaus [[Karolis III Naivusis|Karolio III Naiviojo]] atiduotos vikingų vadui [[Rolas|Rolui]] pagal ''Saint-Clair-sur-Epte'' sutartį.
eilutė 67 ⟶ 69:
Ričardas II buvo pirmasis Normandijos valdovas, oficialiai gavęs [[hercogas|hercogo]] titulą (987-1006 m.).
 
1066 m. hercogas [[Vilhelmas I Užkariautojas|Vilhelmas Užkariautojas]] Hastingso mūšyje sumušė Anglijos karalių [[Haroldas II|Haroldą II]] ir buvo karūnuotas [[Anglijos karalius|Anglijos karaliumi]]. Tai buvo normandųnormanų Anglijos užkariavimo pradžia.
 
Po Normanų užkariavimo anglo-normanų ir Prancūzijos santykiai komplikavosi, kadangi normanų valdovai išlaikė valdas Normandijoje kaip Prancūzijos karaliaus [[vasalas|vasalai]], bet buvo jam lygūs kaip Anglijos karaliai. Po 1150 m. susidarė [[Andževinų imperija]] - normanai valdė pusė Prancūzijos ir visą Angliją, valdų dydžiu užgoždami Prancūzijos karalių. Tačiau teisine prasme jie buvo Prancūzijos vasalai.
 
Normanų užkariavimas turi dvi interpretacijas:
* Anglija 150-čiai metų tapo kultūriniu ir ekonominiu užkampiu, nes Anglijos karaliai buvo linkę valdyti iš tokių Normandijos miestų kaip Ruanas ir sutelkti dėmesį į savo pelningesnes valdas žemyne.
* Normanų hercogai-karaliai primiršo savo žemynines valdas, kur jie teoriškai buvo pavaldūs Prancūzijos karaliams, ir telkė savo galią tik jiems pavaldžioje Anglijoje. Išteklius jie naudojo katedroms ir pilims statyti bei naujosioms žemėms administruoti. Energiją ir dėmesį skyrė ne Normandijai ginti, kuo jie atstūmė vietinius bajorus ir susilpnino normanų įtaką valdų pakraščiuose. O Prancūzijos karalių galia tuo metu tik stiprėjo.
 
Hercogystė buvo valdoma kaip Anglo-normanų karalystės dalis iki 1204 m., kai Prancūzijos karalius [[Pilypas II]] užkariavo žemyninę Normandijos dalį. Valdžios žemyninėje Normandijoje praradimas suskaldė normanų gimines, nes jų nariai turėjo pasirinkti, kam bus lojalūs.
 
[[Šimtametis karas|Šimtamečio karo]] metu anglonormaniški Anglijos karaliai bandė atgauti savo giminės valdas Prancūzijoje.
 
1259 m. [[Paryžiaus sutartis]] patvirtino, kad žemyninė Normandijos dalis yra [[Prancūzijos karalystė]]s valdos. Tuo tarpu Normandijos salos liko Anglijos valda.
 
1789 m. [[Didžioji Prancūzų revoliucija]] sukėlė Prancūzijos valstybės pertvarką, kurios metu Normandijos hercogija prarado visą [[autonomija|autonomiją]] ir išskirtines teises. 1790 m. Normandijos hercogystės žemės sudarė penkis Prancūzijos departamentus.
 
== Šiandieninė Normandijos hercogija ==
Normandijos hercogystė išliko iki šių dienų, bet dabar ją sudaro tik Normandijos salos (Džersis, Gernsis ir smulkios salelės.
 
Dabartinės Normandijos hercogystės hercogas yra [[JK|Didžiosios Britanijos]] karalienė [[Elžbieta II]].
 
[[Kategorija:Europos hercogystės]]