Fibrocitas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 7:
== Morfologija ==
Fibrocitai – plokščios, ovalios ar netaisyklingos formos, išsišakojusios ir gebančios ameboidiškai judėti ląstelės. Tai kiek mažesnės už fibroblastus ląstelės, jos turi mažiau [[endoplazminis tinklas|grūdėtojo endoplazminio tinklo]], mažesnį [[Goldžio kompleksas|Goldžio kompleksą]] bei mažiau kitų [[organelė|organelių]].
Fibrocitai ekspresuoja CD34 ląstelės [[
== Funkcijos ==
Fibrocitai yra labai svarbūs jungiamojo audinio [[homeostazė|homeostazei]].
Fibrocitai gali būti grąžinti į aktyvią būklę ir dalyvauti žaizdų gijime. Tada šios ląstelės aktyviai gamina ir sekretuoja [[kolagenas|kolageną]] bei palaiko ląstelės išorėje besikaupiantį kolageno ir mukopolisacharidų užpildą.
Fibrocitai labai greitai patenka į pažeidimo vietą, ir geba produkuoti [[citokinas|citokinus]] ([[trombocitas|trombocitų]] kilmės augimo faktorių A (PDGF-A), [[makrofagas|makrofagų]] kolonijas stimuliuojantį faktorių (M-CSF), IL-1β, IL-8). Citokinai padeda koordinuoti sėkmingą uždegiminį atsaką ir audinių reparaciją (atstatymą).
Paprastai fibrocitai nefagocituoja, tačiau prasidėjus uždegimui, pradeda [[fagocitozė|fagocituoti]]. Fibrocitai yra potenciali [[APL|antigeną prezentuojanti ląstelė]], su kuria sąveikauja natyvi citotoksinė T ląstelė. Fibrocitai geba migruoti į limfmazgius ir sąveikauti su ten esančiomis naiviomis T ląstelėmis.
Fibrocitai taip pat gamina angiogeninius faktorius, todėl yra svarbūs formuojantis naujiems kraujo indams organizme.
| |||