|
'''Burgundai''' – rytų [[germanai|germanų]] gentis, kuri tikriausiai iš [[Skandinavija|Skandinavijos]] pusiasalio emigravo į [[Bornholmas|Bornholmo]] salą, kuri senovės skandinaviškai vadinosi ''Burgundarholmr'' („Burgundų sala“) ir iš ten į Europos žemyną. Þorsteins sagoje Víkingssonar, vesetai apsigyveno saloj, kuri vadinosi Borgundo sala t. y. Bornholmu. [[Alfredas Didysis|Alfredo Didžiojo]] [[Orosius]] vertime naudojamas ''Burgenda šalies'' pavadinimas. Poetas ir anktyvasis mitologas Viktoras Rydbergas ([[1828]]–[[1895]] m.) (''Mūsų tėvų dievo saga'') tvirtino remdamasis anstyvu viduramžių šaltiniu ''Vita Sigismundi'', kad burgundai išlaikė kalbinę tradiciją apie jų kilmę iš Skandinavijos.
== Anktyvoji istorijaIstorija ==
===Genties kilmė===
Tuo metu buvo draugiški santykiai tarp burgundų ir [[hunai|hunų]]. Buvo hunų paprotys moterims dirbtinai pailginti kaukoles tvirtai aprišant kaukoles kūdikio amžiuje. Germanų kapai kartais randami su tokiom kaukolėm ir hunų ornamentais, bet į vakarus nuo Reino tik burgundų kapai turi daug tokių kaukolių.
=== AnktyviejiAnkstyvieji santykiai su romėnais=== ▼
Kažkur rytuose burgundai priėmė Arijaus krikščionybės formą, o tai kėlė Vakarų Romos imperijos katalikų nepasitikėjimą. Nesutarimas išnyko apie [[500]] m., kai Gundobadas, vienas paskutiniųjų burgundų karalių, palaikė glaudžius asmeninius ryšius su [[Avitas|Avitu]], Vienės vyskupu. Be to jo sūnus ir įpėdinis Zigizmundas buvo katalikas ir yra daug įrodymų, kad daug burgundų atsivertė į katalikybę, įskaitant valdančios šeimos keletą moterų. ▼
▲===Anktyvieji santykiai su romėnais===
Iš pradžių jų tarpusavio santykiai buvo audringi: romėnai naudodavosi burgundais apsiginti nuo kitų germanų genčių, bet patys burgundai irgi plėšikaudavo pasienyje ir bandydavo išplėsti savo įtaką.
===Karalystės sutvirtėjimas=== ▼== {{main|Burgundų karalystės ==}}
===Pirmoji karalystė===
411 m. burgundų karalius [[Gundaharas]] ar ''Gundikaras'' su [[Goaras|Goaru]], alanų karaliumi, pasodino į sostą jiems paklusnų imperatorių [[Jovinas|Joviną]]. Su jo autoritetu Gundaharas įsikūrė kairiajam Reino krante , tarpir [[Najė]]sįkūrė irpirmąją Lauterioburgundų upiųkaralystę, užimdamikuri Wormsklestėjo Speyeriki [[ Strasbūras|Strasbūro437]] miestus. Pagal taikos sutartį imperatorius [[Honorijus]] oficialiai jiems „davė“ tas žemesm. ▼
Vėliau burgundai atkūrė valstybingumą, įkurdami antrąją burgundų karalystę, kuri egzistavo iki [[534]] m., kol buvo nugalėta [[Frankų karalystė]]s ir įjungta į jos sudėtį. Burgundų gyvenamos vietos ir karalystės teritorijos vėliau tapo žinomos kaip [[Burgundija (regionas)|Burgundija]].
▲411 m. burgundų karalius [[Gundaharas]] ar ''Gundikaras'' su [[Goaras|Goaru]], alanų karaliumi, pasodino į sostą jiems paklusnų imperatorių [[Jovinas|Joviną]]. Su jo autoritetu Gundaharas įsikūrė kairiajam Reino krante, tarp [[Najė]]s ir Lauterio upių, užimdami Worms Speyer [[Strasbūras|Strasbūro]] miestus. Pagal taikos sutartį imperatorius [[Honorijus]] oficialiai jiems „davė“ tas žemes.
Nepaisant naujo ''foederati'' statuso, burgundų išpuoliai į aukštutinę''Gallia Belgica'' tapo netoleruotini ir buvo užbaigti [[436]] m., kai Romos generolas [[Etijus]], kuris pasikvietė hunų samdinius, o šie nugalėjo Reino krašto karalystę [[437]] m. Gundaharas buvo nužudytas mūšyje su dižiąja genties dalimi.
▲Kažkur rytuose burgundai priėmė Arijaus krikščionybės formą, o tai kėlė Vakarų Romos imperijos katalikų nepasitikėjimą. Nesutarimas išnyko apie [[500]] m., kai Gundobadas, vienas paskutiniųjų burgundų karalių, palaikė glaudžius asmeninius ryšius su [[Avitas|Avitu]], Vienės vyskupu. Be to jo sūnus ir įpėdinis Zigizmundas buvo katalikas ir yra daug įrodymų, kad daug burgundų atsivertė į katalikybę, įskaitant valdančios šeimos keletą moterų.
Burgundų karalystės žlugimas pavaizduotas [[Nybelungų giesmė|Nybelungų žiede]].
===Antroji karalystė===
Dėl šaltiniuose neminimų priežasčių burgundai gavo ''foederati'' statusą antrąkart ir 443 m. Etijus juos perkėlė į Sapaudijos regioną. Nors Sapaudija neatitinka jokio dabartinio regiono, burgundai tikriausiai gyveno prie ''Lugdunum'', šių dienų [[Lionas|Liono]]. Naujas karalius [[Gundiokas]] ar ''Gunderikas'', laikomas Gundaharo sūnum, valdžiusiu po tėvo mirties. Iš viso aštuoni Gundaharo namų karaliai valdė burgundus, kol karalystė buvo užimta [[frankai|frankų]] [[534]] m.
Kaip Romos sąjungininkai paskutiniais jos dešimtmečiais, burgundai kovėsi su Etijumi, vizigotų konfederacija ir kitais prieš [[Atila|Atilą]] [[Katalaunijos mūšis|Chalonų mūšyje]] (kitaip „Katalaunų laukų mūšis“) [[451]] m. Burgundų ir vizigotų sąjunga atrodo buvo stipri, nes Gundiokas ir jo brolis Chilperikas I lydėjo [[Teodorikas II|Teodoriką II]] į [[Ispanija|Ispaniją]] kovoti su svebais 455 m.
===Įtaka imperijoje===
455 m. taip pat neaiški nuoroda ''infidoque tibi Burdundio ductu'' įvelia neįvardintą maištingą burgundų lyderį į imperatoriausPetronijaus Maksimo nužudymą chaose prieš Romą nusiaubiant vandalams. Patricijus Ricimeris irgi kaltinamas. Jis spėjama buvo Gundioko žentas ir Gundobado dėdė.
Burgundai, tikintys savo augančia galia 456 m. derėjosi su vietiniais Romos senatoriais dėl teritorijos išplėtimo ir dalijimosi susitarimo.
457 m. Ricimeris nuvertė kitą imperatorių Aviką, pasodindamas į sostą Majorianą. Naujasis imperatorius greit pasirodė nepravartus Ricimeriui ir burgundams. Metams po iškilimo praėjus, Majorianas nedavė burgundams žemių, kurių jie prašė prieš du metus. Po kitų nepriklausomybės ženklų pademonstravimo, Ricimeris jį nužudė [[461]] m.
Po metų 462 m. Ricimeris, kuris tada buvo Vakarų imperijos imperatoriaus Antemijaus žentas, planavo su Gundobadu nužudyti uošvį. Gundobadas nukirto galvą imperatoriui (atrodo asmeniškai). Ricimeris imperatorium paskiria Olybrijų. Abu miršta, bet dėl naturalių priežasčių per kelis mėnesius. Gundobadas vietoj dėdės tapo patricijumi ir imperatorių darytoju į sostą pasodindamas Glycerijų.
474 m. burgundų įtaka visai imperijai baigėsi. Glycerijų nušalino Julijus Neposas, o Gundobadas sugrįžo į Burgundiją tikriausiai dėl tėvo mirties. Tuo metu Burgundijos karalystę pasidalino Gundobadas ir jo broliai Godigiselis, Chilperikas II, ir Gundomaras I.
▲===Karalystės sutvirtėjimas===
Gregoras iš Tūro teigia, kad Gundobadui sugrįžus į Burgundiją prasidėjo kraujo praliejimas siekiant sutvirtinti valdžią. Gundobadas nužudė brolį Chilperiką, nuskandino jo žmoną ir ištrėmė dukras (viena iš jų tapo [[Chlodvigas|Chlodvigo]] žmona ir atvertė jį į katalikybę). Bet Gregoras ne visai teisingai nurodo chronologiją.
Apie 500 m. kai Gundobadas ir Chlodvigas I kariavo tarpusavy, Godegiselis atrodo išdavė brolį ir prisijungė prie frankų, su kuriais nugalėjo Gundobado armiją. Pats Gundobadas pasislėpė [[Avinjonas|Avinjone]], bet sugebėjo atkurtį armiją ir nusiaubti Vienę, kur buvo nužudytas Godegiselis ir daug jo pasekėjų. Nuo tada Gundobadas tavo vieninteliu Burgundijos karaliumi. Tuo metu Gundomaras turėjo būti miręs nors jokie šaltiniai to tiesiogiai nenurodo.
Susitaikius su frankais ar dėl ankstesnio pralaimėjimo turėjęs pripažinti jų pranašumą, Gundobadas padėjo frankams pergalėje prieš [[Alarikas II|Alariko II]] vizigotus 507 m.
Per neramumus kažkur 483-501 m. Gundobadas pradėjo rengti ''Lex Gundobada'', išleidęs tik pirmą dalį, paremtą ''Lex Visigothorum''. Po valdžios sutvirtinimo tarp 501 m. ir jo mirties 516 m. Gundobadas išleido antrąją dalį, kuri buvo labiau burgundiška.
===Antrosios karalystės žlugimas===
Burgundų valdos buvo pietryčių [[Galija]] t.y. šiaurės [[Italija]], vakarų Šveicarija, pietryčių [[Prancūzija]]. 493 m. Chlodvigas I, frankų karalius, vedė burgundų princesę Klotildą (Chilperiko dukrą), kuri jį atvertė į katalikų tikėjimą.
Iš pradžių VI a. buvę sąjungininkais su Chlodvigo frankai prieš vizigotus, burgundai buvo frankų užkariauti 534 m. Burgundai tapo [[Merovingai|Merovingų]] karalystės dalimi ir buvo asimiliuoti.
[[Kategorija:Senovės germanai]]
| 