Geografiniai atradimai Pietų ir Centrinėje Amerikoje: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nors europiečiai ([[vikingai]]) [[Amerika|Ameriką]] buvo atradę dar iki [[Kolumbas|K. Kolumbo]], tačiau 1492 m. joAmerikos atradimas tų laikų Europai[[Europa]]i buvo visiškai naujas. Tiesa, pats K. Kolumbas nežinojo, kad atrado Ameriką, neskadangi keliaudamas į vakarus tikėjosi priplaukti [[Indija|Indiją]]. Tai, kad atrastos žemės yra ne Indija, paaiškėjo tik 1507 m., kai Kolumbas jau buvo miręs. Nepaisant to, [[KristupasK. Kolumbas|Kolumbas]] laikomas Amerikos atradėju, ypatingai pabrėžinat jo poveikį psichologiniosulaužant barjeropsichologinę sulaužymuikliūtį, kuriskuri trukdė pradėti keliones aplink pasaulį manant, kad pasaulinis vandenynas yra labai didelis ir jo perplaukti neįmanoma.

1498 m. per trečią savo kelionę K. Kolumbas pasiekė [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] pakrantes netoli [[Orinokas|Orinoko]] žiočių. Ketvirtosios ekspedicijos metu [[1503]] m. K. Kolumbas pasiekė [[Hondūras|Hondūro]] pakrantę. Tuo metu kelionės į vakarus nebebuvo vien Kolumbo privilegija. 1499, 1502, 1505 ir 1509 m. Alonzo[[Alonsas HojedaOcheda]] ir [[Amerigas Vespučis]] tyrinėjo šiaurinę Pietų Amerikos pakrantę nuo Marakaibo įlankos iki dabartinės [[Prancūzijos Gviana|Prancūzijos Gvianos]]. Netoli Marakaibo įlankos jie matė namus ant polių, dėl to pavadino žemę "Mažąja„Mažąja Venecija"Venecija“ - ispaniškai "''Venezuela"''.

Tas pačias teritorijas 1500 m. tyrinėjo ''Vincente Pinzon'', kuris priplaukė Amazonės[[Amazonė]]s žiotis. 1508 m. jis priėjo galutinės išvados, kad [[Kuba]] yra sala. Netrukus po jo portugalas ''Pedro Alvares Cabral'' paiekėpasiekė 17 ° pietų platumos. 1501-1502 m. Amerigas Vespučis pasiekė 25° pietų platumos (šiuolaikinė [[Santa Katarina]] - [[Brazilija|Brazilijos]] provincija). Remiantis šia kelione Europoje pradėta suprasti, kad atrastas ne vakarinis Indijos krantas, o naujas žemynas. Vokiečių kartografas ''Martin Waldseemüller'' 1507 m. pirmasis naująjį kontinentą pavadino Amerika - [[Amerigas Vespučis|Amerigo Vespučio]] garbei.

1521 m. savo kelionės aplink pasaulį metu [[Ferdinandas Magelanas]] priplaukė La Platos žiotis, o paaiškėjus, kad ten nėra sąsiaurio, vedančio į vakarus, plaukė toliau į pietus, kol pasiekė sąsiaurį tarp žemyno ir [[Ugnies Žemė|Ugnies Žemės]], dabar vadinamą jo vardu. Praplaukęs sąsiauriu ir praplaukę pakrante iki 30° pietų platumos F. Magelanas pasuko per [[Ramusis vandenynas|Ramųjų vandenyną]]. Tuo būduŠitaip tapo daugmaž ištirta rytinė Amerikos pakrantė ir šiek tiek apibrėžta vakarinė jos dalis. Tolimesnis etapas buvo vakarinės AMerikosAmerikos pakrantės tyrimai.

== Didieji geografiniai atradimai iki 1600 m.==

Kristupas Kolumbas trečiosios ekspedicijos metu pasiekė Orinoko žiotis, o per ketvirtąją - Hondūro pakrantę, tačiau svarbiausi jo atradimai buvo susiję su [[Karibų salos|Karibų salomis]]. Per pirmą kelionę jis atrado [[Bahamos|Bahamų salas]], Kubą, [[Haitis (sala)|Haitį]] (jo pavadintą Espanjola). [[Espanjola|Espanjoloje]] jis įkūrė savo pagrindinę būstinę. Antrosios kelionės metu K. Kolumbas atrado [[Dominika|Dominiką]], Gvadelupę[[Gvadelupa|Gvadelupą]], [[Antigva|Antigvą]], [[Puerto Rikas|Puerto Riką]] ir [[Jamaika|Jamaiką]]. Per trečiąją kelionę - [[Trinidadas|Trinidadą]].

Pirmasis žemyninės dalies tyrinėtojas buvo ''Vasco Balboa''. 1513 m. jis išsilaipino [[Panama|Panamos]] pakrantėje, buvo užpultas vietinių gyventojų, tačiau pėsčiomis ir raita jo ekspedicija 1513 m. rugsėjo 29 m. po 120 dienų kelionės pasiekė [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantę, kurią pavadino Pietų jūra.

Tolimesnis žemyno tyrimo etapas prasidėjo 1519 m. [[HernánErnanas CortesKortesas|E. Kortesui]] pradėjus Meksikosužkariauti užkariavimą[[Meksika|Meksiką]]. Balandžio 21 d. jo laivynas iš 11 laivų su 500 karių, 16 raitelių ir 14 patrankų išsilaipino Tabasko upės žiotyse.