|
[[Vaizdas:29Besarabija.jpg|thumb|Šiaulių Besarabija]]
'''Besarabija''' – vieno iš [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto rajonų neoficialus pavadinimas, atsiradęs XIX a. antroje pusėje pradėjus statyti amatų dirbtuves ir gyvenamuosius namus piečiau [[1871]] m. atidaryto [[Liepojos-Romnų geležinkelis|Liepojos-Romnų geležinkelio]]. [[Besarabija]], taip tuo metu buvo vadinama [[Moldova|Moldavijos]] dalis, pavadintas dėl tolumo nuo [[senamiestis (Šiauliai)|Šiaulių senamiesčio]].
== Geografija ==
Besarabija buvo vadinama beveik visa pietinė miesto dalis nuo geležinkelio beveik iki [[Verduliai|Verdulių]] kaimo, dešinėjerytuose ir iki dab. [[TilžėGardinas|Gardino]]s kelio (dabar gatvės) pusėspietuose. Kairiojoje kelio pusėje buvo [[Žaliukės|Didžiųjų Žaliukių]] kaimas. VėliauBesarabijos šisrajonas pavadinimas- prigijobuvusi irDidžiųjų melioratoriųŽaliūkių gyvenvietei,kaimo koldalis jojeprie [[1965]]naujojo m.Tilžės nebuvokelio pradėtipradėjo statytistatytis, daugiabučiaikai gyvenamiejijame namai,rėžinius kuriuosežemės posklypus gavo [[19661876]] m. žemės drebėjimo [[TaškentasSerbija|TaškenteSerbijos]]-[[Turkija|Turkijos]] buvokaro apgyvendintasavanoriai keliolikair namų[[1877-1878 netekusiųm. šeimųRusijos-Turkijos karas|1877-1878 m. NuoRusijos-Turkijos tadakaro]] šidalyviai, miestokovoję dalisBesarabijos, dažnaikaip irtada oficialiaibuvo vadinama Taškentu.[[Moldova]], Besarabijos pavadinimas vartojamas vis rečiaufronte.
Vėliau šis pavadinimas prigijo ir melioratorių gyvenvietei dešiniojoje kelio pusėje, kol joje [[1965]] m. buvo pradėti statyti daugiabučiai gyvenamieji namai. Juose po [[1966]] m. žemės drebėjimo [[Taškentas|Taškente]] buvo apgyvendinta keliolika namų netekusių šeimų. Nuo tada ši miesto dalis, dažnai ir oficialiai vadinama Taškentu. Kai [[1982]]-[[1990]] m. statant naują raudonų plytų gyvenamąjį rajoną, senasis 20 sklypų rėžinis kaimas buvo sunaikintas, Besarabijos pavadinimas vartojamas vis rečiau.
== Istorija ==
RajonasRajono iššiaurinė pradžiosdalis, buvonutiesus geležinkelį tapo pramoninispramonine. JameJoje [[1882]] m. buvo pastatyta [[kalvė]], vėliau [[lentpjūvė]]. [[1895]] m. pradėjo veikti Leono (Leibos) Kagano vinių fabrikėlis. Po [[Pirmasis pasaulinis karas1PK|Pirmojo pasaulinio karo]] įkurtas D.Grinbergo vinių ir vielos fabrikas, [[1940]] m. [[nacionalizacija|nacionalizuotas]], kurio bazėje [[1951]] m. pradėta kurti [[dviratis|dviračių]], vėliau dviračių-variklių gamykla „Vairas“ (nuo [[1993]] m. AB „[[Baltik Vairas]]“). Didėjant pervežimų geležinkeliu įrengta vagonų pakrovimo stotis ir vagonų remonto dirbtuvės, kurios Pirmojo pasaulinio karo metais perkeltos į kitą geležinkelio pusę. Vėliau pastatytos brolių Gordonų plytinė ir lentpjūvė.<ref>Šiaulių miesto istorija. Nuo seniausių laikų iki 1940 m. T.1, Šiauliai, Momentas, 1991 m.</ref>
Pačiame Besarabijos kaime buvo trys parduotuvės, kuriose buvo galima nusipirkti žibalo, cukraus ir kitų smulkių prekių. Buvo dvi kalvės — Šležo ir Baltoji, keptos bandelės ir „barankos“. <ref>Šiauliai turi Bezarabiją ir Paryžių. Šiaulių kraštas. 2008 m. lapkričio 27 d.</ref>
Didėjant pervežimų geležinkeliu įrengta vagonų pakrovimo stotis ir vagonų remonto dirbtuvės, kurios Pirmojo pasaulinio karo metais perkeltos į kitą geležinkelio pusę. Vėliau pastatytos brolių Gordonų plytinė ir lentpjūvė.
Gyvenamųjų namų statyba išilgai Tilžės g. paspartėjo tik [[1938]] m. [[Antrasis pasaulinis karas2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais rajone buvo rusų [[karo belaisvis|belaisvių]] [[koncentracijos stovykla]], kelis tūkstančius badu numarintų tarybinių karo belaisvių [[1941]]-[[1942]] m. žiemą hitlerininkai palaidojo pietiniamerytiniame rajono pakraštyje.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
[[Kategorija:Šiaulių miesto dalys]]
| 