Trigubo Aljanso karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: vi:Chiến tranh Tam Đồng minh |
S Nuorodų į nukrepiamąjį straipsnį keitimas: La Plata - Pakeistos nuorodos į La Plata (estuarija) |
||
Eilutė 32:
Klestinčiai Paragvajaus ekonomikai reikėjo tarptautinės prekybos, tačiau žemyno gilumoje esanti šalis priklausė nuo Brazilijos ir Argentinos. Paragvajaus karo planuose buvo tikslai padaryti koridorių iki Atlanto vandenyno ir ten įkurti uostą.
Tuo tarp nuo pat Brazilijos ir Argentinos valstybių susikūrimo, tarp jų nuolat vyko konfliktai dėl [[La Plata (estuarija)|La Platos]] baseino. 1825-1828 m. tarp šių šalių įvyko [[Argentinos-Brazilijos karas|karas]], ko pasekoje susikūrė Urugvajaus valstybė. Argentinos valstybė savo užsienio politika stengėsi atkurti buvusią [[La Platos vicekaralystė|La Platos vicekaralystę]], į kurią įėjo Paragvajus su Urugvajumi. Būtent dėl to Brazilija rėmė Paragvajaus nepriklausomybę 1811 m., kad šis būtų kaip buferinė zona apsauganti nuo Argentinos agresijos. Paragvajus taip pat įsiveldavo į vietinės reikšmės konfliktus su argentiniečių pasienio teritorijomis. Brazilija padėjo Paragvajui kurti įtvirtinimus prie Paranos bei kitaip gintis nuo Argentinos. Brazilija ir Argentina grūmėsi dėl įtakos Urugvajuje. Jungtinė Karalystė taip pat siekė, kad La Platos regionas nesusivienytų ir ji galėtų gauti pgias žaliavas.
Po [[1864]] m. Brazilijos [[intervencija|intervencijos]] į Urugvajų (dėl fermerių pasienio konfliktų) Solano Lopesas netikėtai nutraukė diplomatinius santykius su Brazilija ir apkaltino šią dėl Urugvajaus okupacijos. Urugvajuje tuo metu veikė dvi priešiškos partijos - ''Colorado'' (palanki Brazilijai) ir ''Blanco'' (bendradarbiavo su Lopesu).
| |||