Perukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
----
Pirmieji perukai, kaip valdžios ir hierarchijos simboliai, atsirado [[senovės Egipte]] ir [[Persijoje]]. Tuo tarpu [[senovės Romoje]] itin madingi buvo natūralių plaukų perukai, padidinantys šukuosenas bei paslepiantys retėjančius plaukus. Na, o pripažinimo viršūnė buvo pasiekta [[XVIII amžiuje]], kai pasirodyti visuomenėje be peruko tapo nedovanotinu nemandagumu.
Istorinės aplinkybės perukų nešiojimą koregavo ne vieną sykį: pradedant [[Senovės Egiptu]], kur perukus dėvėjo visi (egiptiečiai kovodami su parazitais galvas skusdavosi plikai, o perukas atliko ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją: tarnavo ir kaip galvos apdangalas), baigiant [[Prancūzijos revoliucija]] 1789 – aisiais, kai perukų buvo atsisakyta kartu su visomis kitomis turtingųjų privilegijomis.
Eilutė 19:
Kiek vėliau išpopuliarėjo įvairios kasytės, kurios buvo tvirtinamos ne prie šukuosenos, o prie skrybėlės ar kitokio galvos apdangalo.
[[XIX amžiaus antrojoje pusėje]] įsiviešpatavo šinjonai iš dirbtinių sruogų. Šioms mados tendencijoms neliko abejingi ir vyrai: tapo įprasta dirbtinių plaukų sruoga užmaskuoti plikę ar išretėjusius plaukus.
[[Modernizmas]] šinjonų nešiojimo madas pasuko kita kryptimi. Kadangi mados klyksmu tapo ilgų subanguotų plaukų šukuosenos, šinjonai būdavo veliami ir prie šukuosenos tvirtinai taip, kad suteiktų natūraliai gausių plaukų efektą.
| |||