Vakarų slavai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Maždaug V a. slavai plėtėsi į vakarus link [[Oderis|Oderio]]-[[Vysla|Vyslos]] ir į dabartinę [[Vokietija|Vokietiją]] iki [[Elbė]]s bei Zalės[[Zalė]]s. Vėliausiai iki V a. pabaigos slavai apsigyveno Viduriniame [[Dunojus|Dunojaus]] baseine (dabartinė [[Slovakija]], [[Vengrija]], taip pat dabartinė Pietų [[Moravija]]). Viskas vyko gerokai komplikuočiau, pvz., dabartinė Slovakija greičiausiai buvo apgyvendinama keliomis bangomis tiek iš šiaurės, tiek iš pietų . Antroje VI a. pusėje [[langobardai|langobardams]] traukiantis nuo [[Dunojus|Dunojaus]], slavai plito į [[Panonija|Panoniją]], [[Norika|Noriką]] ir [[Karintija|Karintiją]] iki pat dabartinės Aukštutinės [[Austrija|Austrijos]], [[Štirija|Štirijos]], Karintijos ir [[Kraina|Krainos]], net iki [[Tirolis|Tirolio]].

Pietiniai vakarų slavai apie [[623]] m. sukūrė [[Samo valstybė|Samo valstybę]], kaip atsaką į [[avarai|avarų]] įsiveržimą į Panoniją. Prieš VIII a. pabaigą buvo susikūrusi [[Moravijos kunigaikštystė]] ir [[Nitros kunigaikštystė]] dabartinės Slovakijoje teritorijoje, joms susivienijus 833 m. susikūrė Didžioji Moravijos Kunigaikštystė, kuri greitai plėtėsi, tačiau X a. pirmoje pusėje buvo sužlugdyta iš Azijos kilusių [[vengrai|vengrų]] (madjarų) klajoklių genčių. Centrinės Didžiosios Moravijos gyventojai slavų tekstuose vadinami „Slovieni“''slovieni'' (t.y., 'slavai') arba „moravų tautos“. „Slovieni:Žodžiu ''slovieni'' vadinti ir slavai, gyvenę dabartinėje Vengrijoje, Slovėnijoje ir [[Slavonija|Slavonijoje]] – iš to kilę dabartiniai “slovakų„[[etnonimas|etnonimai]] ir''slovakai'' “slovėnų"ir vardai''slovėnai''.

[[Lužica|Lužicoje]], padalintoje tarp Saksonijos ir [[Brandenburgas|Brandenburgo]], tebegyvena sorbai, šiaurės vakarų slavų palikuoniaipalikuonys, iki šiol išsaugoję savo archaišką kalbą.