Meiseno marka: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 521 pridėtas baitas ,  prieš 11 metų
nėra keitimo aprašymo
S (robotas Pridedama: de, et, fr, it, ja, nl, pl, ru)
[[Image:HRR 10Jh.jpg|thumb|right|200px|Štrichuota dalis šiaurės rytuose (išskyrus šiauriausią dalį, kuri yra [[Bilungo marka]]) yra [[Gero marka]]. Jos apatinėje yra pažymėta mažesnė teritorija, kuri vėliau buvo Meiseno marka.]]
 
{{inuse}}
'''Meiseno marka''' (vok. ''Mark Meißen''), ''Meiseno markgrafystė'' (vok. ''Markgrafschaft Meißen'') - viduramžių [[marka]] (markgrafystė) dabartinės [[Saksonij]]os ([[Vokietij]]a) teritorijoje, ilgą laiką buvusi [[ŠRI|Šventosios Romos imperijos]] dalis. Egzistavo 965 – 1423 m.
 
982 m. markos teritorija rytuose pasiekė [[Neisė|Neisę]], o pietuose - [[Rūdiniai kalnai|Rūdinius kalnus]] (vok. ''Erzgebirge'').
<br>983 m. rytinės Saksonijos slavų gentys, išgirdusios apie imperatoriaus Otto II pralaimėjimą Stilo mūšyje, sukilo. [[Havelbergas]] ir Brandenburgas buvo sunaikinti, o [[Ceico marka]] - nusiaubta. Meiseno, [[Lužicos marka|Lužicos]] ir [[Nordmarkas|Nordmarko]] markgrafai, [[Halberštatas|Halberštato]] (''Halberstadt'') ir [[Magdeburgas|Magdeburgo]] vyskupai sujungė savo kariuomenes ir Belkeshaime, netoli Štendalo, sumušė slavų kariuomenę. Po šio pergalės vokiečiai išlaikė tik valdas vakariniame Elbės krante.
 
== Vetinų valdymas ==
979 m. Meiseno markgrafu tapo Rikdagas (''Rikdag''), kuris 985 m. mirė. Po jo markgrafu tapo Ekardas I (''Eckard I''), ir Ekehardingerių giminė titulą išlaikė iki 1002 m., kai markgrafystę užkariavo Lenkijos karalius [[Boleslavas I]].
<br>1046 m. markgrafystė atiteko Veimar-Orlamiunderiams (''Weimar-Orlamünder''), 1067 m. - Brunonenams. 1089 m. markgrafystę ėmė valdyti Henrikas Eilenburgas iš [[Vetinai|Vetinų]] (''Wettin'') giminės, kuri valdė markgrafystę visą likusį laiką, kol markgrafystė egzistavo.
 
Valdant Viprechtui fon Groicšui (''Wiprecht von Groitzsch'') po 1120 m. prasidėjo Meiseno markgrafystės germanizacija. Po jo 1123-1156 m. valdė Konradas Didysis (''Konrad von Meißen, der Große''), 1156-1190 m. - Otas Turtingasis (''Otto, der Reiche''), 1191-1221 m. - Ditrichas Varguolis (''Dietrich, der Bedrängte'').
 
[[Imperatorius Henrikas VII]] stengėsi Meiseno markgrafus vėl padaryti savo vasalais, tačiau jam tai nepavyko, kai jis 1307 m. pralaimėjo Luckos mūšį. Tuo metu markgrafystė buvo faktiškai visiškai nepriklausoma. Ją valdė įvairūs Vetinų giminės atstovai. 1382 ir 1445 m. marka buvo padalinta keliems Vetinų atstovams, bet vėliau, jaunesniosioms šakoms išmirus, dalys vėl susijungdavo į vieną valdą.
 
1423 m. Frydrichas Karingasis (''Friedrich IV., der Streitbare'') tapo markgrafu ir taip pat ėmė valdyti Saksonijos-Vitenbergo hercogystę. Taip Meiseno markgrafystė tapo Saksonijos dalimi ir prarado nepriklausomybę.
 
 
34 231

pakeitimas