Pusiaužiemis: Skirtumas tarp puslapio versijų

765 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
pild, tvark.
(Naujas puslapis: '''Pusiaužiemis''' ('''Kirmėlinė''', '''Kirmių diena''', '''Krikštai''', '''Kumeliuko krikštynos''', '''Viduržiemis''') - kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują...)
 
(pild, tvark.)
'''Pusiaužiemis, žiemos saulėgrįža''' (senovės lietuvių dar vadinta: ''Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis'') - laikotarpis, kuomet [[Saulė]] pasiekia minimalų aukštį [[zenitas|zenite]] per metus. Tai trumpiausios dienos ir ilgiausios nakties metuose laikotarpis. Šiaurės pusrutulyje vyksta [[gruodžio 20]]-[[gruodžio 23|23]] dienomis, pietų - [[birželio 20]]-[[birželio 23|23]] dienomis. Pusiaužiemis reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymimas įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Iš senovės judėjų apeigų išsivystė [[Kalėdos]], Japonijoje švenčiama [[Amaterasu]], Kinijoje - [[Todži]], Peru - [[Inti Raymi]], senovės Graikijoje - [[Saturnalijos]], Romoje - [[Sol Invictus]], germanų tautose - [[Jolė]], slavų, baltų tautose - Kalėda.
'''Pusiaužiemis''' ('''Kirmėlinė''', '''Kirmių diena''', '''Krikštai''', '''Kumeliuko krikštynos''', '''Viduržiemis''') - kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai pusiaužiemio šventė.
 
== Krikščioniškas pusiaužiemis Lietuvoje ==
 
Sakoma, kad šią dieną iš [[žiemos miegas|žiemos miego]] atsibunda [[meška]], [[barsukas]], [[ežys]] ir apsiverčia ant kito šono, o [[gyvatė]]s, [[kirmėlė]]s, [[žaltys|žalčiai]] atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).
Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: [[sausio 6]] ([[Trys karaliai]]), [[sausio 25]] (Šv. Pauliaus atsivertimas), [[vasario 2]] ([[Grabnyčios]]) ir su kilnojamu pusgavėniu.
 
[[Kategorija:Astronomija]]
[[Kategorija:Šventės]]
 
[[en:Winter solstice]]