Veletai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: de, fr, pl, pt |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Veletai''' (vok. ''Wieleten'', ''Wilzen''; lenk. ''wieleci''), - grupė [[ankstyvieji viduramžiai|ankstyvųjų viduramžių]] [[vakarų slavai|vakarų slavų]] ([[polabai|polabų]]) genčių, kurios gyveno dabartinės šiaurės rytų [[Vokietij]]os teritorijoje.
<br>Germanų šaltiniai veletus kartu su kitais tarp Elbės ir Oderio gyvenusiais slavais dažnai vadino ''[[vendai]]s'' (''Wenden''). X a. pabaigoje juos vadino ''
Veletai į šiuolaikinės [[Meklenburgas-Pomeranija|Meklenburgo-Pomeranijos]] žemės teritoriją ir kiek piečiau esančias žemes atsikraustė VI-VII a., asimiliuodami čia buvusius [[germanai|germanų]] likučius bei kitas vakarų slavų gentis, dar anksčiau atsikrausčiusias iš rytų.
Veletai neilgai išbuvo vieninga gentis. Susidarė naujos vietinės gentys:
* ''kisinai'' (''Kessiner, Chizzinen, Kyzziner'') - gyvenę prie žemutinio [[Varnovas|Varnovo]] ir [[Rostokas|Rostoko]], pavadinti pagal jų sostinę [[Kesinas|Kesiną]].
* ''circipanai'' (''Zirzipanen'') - pagal [[Trebelis|Trebelio]] ir [[Peenė]]s upes. Manoma, kad jų sostinė buvo [[Teterovas]] (''Teterow''), o tvirtovės - [[Deminas]] (''Demmin'') ir galbūt Giustrovas (''Güstrow'')
eilutė 14 ⟶ 13:
* ''[[rujanai]]'' (''Rujanes''), gyvenę [[Riugenas|Riugene]]. Nors dėl rujanų labai abejojama.
Veletų suskilimą į naujas gentis galima aiškinti jų užimamo ploto didumu, nes jų gyvenvietės kūrėsi apie upes ir įtvirtinimus, o gyvenviečių grupes skyrė miškų juostos. Be to, 798 m. [[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] vadovaujama ekspedicija į veletų žemes sutriuškino veletų karalių Dragovitą (''Dragowit''), jis tapo Karolio Didžiojo [[vasalas|vasalu]]. Centralizuota veletų valdžia sužlugo. Frankai atakavo veletus, nes šie nuolat puldinėjo [[obodritai|obodritus]], kurie buvo [[frankai|frankų]] sąjungininkai prieš [[saksai|saksus]].
X a. gale aukščiau paminėtos gentys sudaro '''liutičių sąjungą''' (angl. ''Liutizi'', ''Lyutitzi'', ''Liutitians''; vok. ''Liutizen'', ''Lutizen''). Liutičių genčių vadai susitiko pagrindinėje jų tvirtovėje įtvirtintoje šventykloje [[Retra|Retroje]] (''Rethra'') ir susitarė dėl svarbių dalykų. Manoma, kad jie buvo svarbūs rengiant 983 m. slavų sukilimą. Tačiau sąjunga suiro dėl po 1150 m. dėl vidinių nesutarimų. 1068-1069 m. žiemą saksai užpuolė ir sunaikino Retrą.
<br>Kisinai ir circipanai buvo puldinėjami iš vakarų, pvz., 1114 ir 1125 m. juos puolė saksai. Juos pakeitė ir prisijungė Gotšalko (''Gottschalk'') obodritų konfederacija. Redarus, tolensus ir dalį circipanų iš dalies pakeitė po 1120 m. iš rytų atėję pomeranai (angl. ''Pomoranians''), o vėliau 1147 m. į jų žemes įsibrovė [[Vendų kryžiaus žygis|Vendų kryžiaus žygio]] dalyviai. Liutičių žemių padalinimas vykęs XII a. pradžioje vis dar išlikęs kaip siena, skirianti Meklenburgą, atsiradusį iš obodritų valstybės, ir Pomeranijos rytuose.
Liutičių žemės buvo pavaldžios [[Šventoji Romos imperija|Šventajai Romos imperijai]] iki 1164 m. ir, po danų antpuolių ir okupacijos laikotarpio, apgyvendinta vokiečių. Slavų genčių likučiai per kelis vėlesnius šimtmečius buvo palaipsniui [[germanizacija|germanizuoti]] ir asimiliuoti.
== Nuorodos ==
*{{cite book|last=Christiansen|first=Erik|title=The Northern Crusades|year=1997|publisher=Penguin Books|location=London|pages=287|isbn=0-14-026653-4}}
*{{cite book |last= Herrmann|first= Joachim|authorlink= |coauthors= |title= Die Slawen in Deutschland|year= 1970|publisher= Akademie-Verlag GmbH|location= Berlin|isbn= }}
*[http://www.genealogie-mittelalter.de/heveller_fuersten/dragowit_fuerst_der_wilzen_798/dragowit_fuerst_der_wilzen.html Dragowit, Fürst der Wilzen]
[[Kategorija:Senovės slavai]]
[[Kategorija:Vokietijos istorija]]
[[de:Wilzen]]
| |||