Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lietuvos Konstitucinis teismas''' - konstitucinės kontrolės institucija, kuri sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, garantuodama Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą.

 

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Kas treji metai Teismas atnaujinamas vienu trečdaliu. Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Šiuo metu Konstitucinio teismo teisėjai yra: Egidijus Kūris (pirmininkas), Kęstutis Lapinskas, Ramutė Ruškytė, Toma Birmontienė, Stasys stačiokas, Vytautas Sinkevičius, Zenonas Namavičius, Armanas Abramavičius ir Romualdas Kęstutis Urbaitis

 

Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas ir priima nutarimus dėl:

#įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

#Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams;

#Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.

Teisės aktas gali prieštarauti Konstitucijai dėl normų turinio, reguliavimo apimties, formos ar priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarkos.

Konstitucinis Teismas teikia išvadas:

#ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus;

#ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

 

Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi:

#dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2)

#dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai;

#dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas.

Prašyti Konstitucinio Teismo išvados visais Teismo kompetencijai priskirtais klausimais gali Seimas. Prezidentas gali prašyti išvados dėl Seimo narių rinkimų ir tarptautinių sutarčių.

Piliečiai Lietuvos Respublikoje nėra konstitucinio skundo subjektai, t.y. jie negali tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį teismą.