Elektroniniai pinigai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Žiedas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Andrej (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Elektroniniai pinigai''' ('' angl. {{en|e-money''}})" – [[pinigai|pinigų]] vertė, išreikšta kaip pretenzija, [[emitentas|emitentui]]: kuri yra saugoma elektroninėse laikmenose; kuri leidžiama gavus lėšas, kurių suma yra ne mažesnės vertės už išleistą pinigų vertę; kurią [[įmonė]]s, kurios nėra emitentas, priima kaip [[Mokėjimo priemonė|mokėjimų priemonę]].
 
== Elektroniniai pinigų pavadinimai ==
# “Skaitmeniniai pinigai” (angl. ''{{en|digital money''}}).
# “Skaitmeniniai grynieji pinigai” (''angl. {{en|digital cash''}}).
# “Tinklo pinigai” (''angl. {{en|network money''}}).
# “Programinės įrangos pinigai” (''angl. {{en|software money''}}).
# “Megabitiniai pinigai” (''angl. {{en|megabyte money''}}).
# “Kibernetiniai doleriai” (''angl. {{en|cyberbucks''}}).
 
*'''Tikrieji elektroniniai pinigai''' – atitinkamos [[mokėjimo priemonė]]s, kurias naudotojas perka elektronine verte iš asmens, kuris teikia elektroninių pinigų išleidimo paslaugą. Elektroninė vertė privalo būti prilyginama [[grynieji pinigai|gryniesiems pinigams]].
Eilutė 13:
== Elektroninių pinigų padirbinėjimas ==
'''Elektroninių pinigų padirbinėjimas''', dar kitaip yra vadinamas '''Dvigubo išleidimo problema''', angl. ''({{en|double spending problem''}}). Skaitmeninė [[kopija]] visiškai nesiskiria nuo originalo (nėra nei originalo, nei kopijos). Egzistuojančios elektroninių pinigų sistemos užkerta kelią tokiam dvigubam pinigų leidimui.
 
Veikiančios [[internetas|internete]] elektroninių pinigų sistemos užkerta kelią reikalaudamos prisijungti prie centrinio [[duomenų bankas|duomenų banko]], šiame duomenų banke yra saugoma visa [[informacija]] apie galiojančius ir neišleistus elektroninius pinigus. Sistema tiesiogiai pasitikrina ar tokie pinigai nėra buvę išleisti anksčiau ir gavusi patvirtinimą leidžia vykdyti mokėjimą. Šis metodas beveik nesiskiria nuo dabar naudojamo [[Elektroninė kortelė|elektroninių kortelių]] aptarnavimo metodo, tik čia nėra jungiamasi prie konkrečios [[Sąskaita|sąskaitos]] ir nėra žiūrimas likutis joje.
Eilutė 21:
'''Autonominės elektroninių pinigų sistemos''' dvigubo išleidimo problemą sprendžia skirtingais metodais. Vienas sprendimų būdų:
 
* Protinga kortelė (''angl. {{en|smart card''}}), kuri savyje turi elektroninę [[Mikroschema|mikroschemą]], taip vadinamą „prižiūrėtoju“. Ji savyje kaupia duomenis apie visus elektroninius pinigus naudotus šia kortele. Jei tokios kortelės savininkas stengiasi nukopijuoti elektroninius pinigus ir du kartus juos išleisti, „prižiūrėtojas“ stabdytų operaciją ir neleistų įvykdyti norimos procedūros. Kadangi „prižiūrėtojas“ renka informaciją ir laiko ją [[Atmintis|atmintyje]], jos savininkas gali bandyti ištrinti ją, tačiau kortelė padaryta tokiu būdu, kad tai neįmanoma padaryti jos nepažeidžiant.
 
* Struktūriškai susieti elektroninius pinigus ir atitinkamus šifravimo protokolus taip, kad kiekvieno atsiskaitymo metu pinigai būtų identifikuojami ir atitinkama pinigų dalis, nešanti autentiškumo įrodymą, nukeliautų į banką. Tokiu būdu greitai būtų įmanoma nustatyti dvigubai leidžiamus elektroninius pinigus ir tai savo ruoštu atbaidytų [[Nusikaltėlis|nusikaltėlius]]. Tokių [[sistema|sistemų]] privalumas – jos nereikalauja minėtų „prižiūrėtojų“ ir gali būti talpinamos pigesnėse elektroninėse kortelėse. Tokia sistema ir jos programinė įranga gali būti naudojama [[Kompiuteris|kompiuteryje]] ar pigiose kortelėse.