Lobizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 62.212.205.14 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Mea keitimas)
Eilutė 1:
'''Lobizmas''' ([[Anglų kalba|angl.]] ''lobby'' – koridorius, vestibiulis, kuluaraikuluaras) – [[visuomenė]]s narių grupių ar atskirų individų veikla, siekiant daryti įtaką valdžios sprendimams.
 
Lobizmas deklaruoja savo užsakovus, jų interesus ir tam tikslui išleistas lėšas. Taigi lobizmas yra teigiamas ir skatintinas reiškinys, kadangi tokiu būdu yra sutaupomos [[Įstatymas|įstatymų]] leidybos lėšos, nes įstatymų leidybai yra naudojamas privatus [[kapitalas]], įstatymo projektas yra parengtas specialistų, visuomenėje vyksta [[Diskusija|diskusijos]] apie projekto naudą.
Lobizmo reiškinys žmonijos istorijoje egzistuoja nuo tų laikų, kai atsirado valdžia, nes visada egzistavo visuomenės narių norai, kurių visų valdžia negalėjo patenkinti. Todėl individai ir jų grupės ieškojo galimybių paveikti valdžios sprendimus ir pakreipti juos sau naudinga linkme.
 
Lobizmas egzistuoja nuo pat valstybės atsiradimo, kadangi visuomenėje visada buvo interesų konfliktų. Lobistai už atlygį padeda tuos konfliktus sureguliuoti.
Lobizmo sąvoka tiek žiniasklaidoje, tiek akademiniuose leidiniuose turi daugiau negatyvių niuansų nei pozityvių. Lobizmas iš esmės yra tiek sena veikla, kiek istoriškai egzistuoja valstybės valdžia. Lobizmas (angl. Lobby – ), kaip institucija atsirado XIX amžiuje Amerikoje, remiantis pirmąja Amerikos Konstitucijos pataisa: “Kongresas negali išleisti nė vieno įstatymo, mažinančio žodžio laisvę ar žmonių teisę taikiems sambūriams, reikalaujantiems atitaisyti Vyriausybės klaidas.”
Europoje lobizmas paplito po II Pasaulinio karo, tačiau įteisinta V. Europoje buvo 8 ir 9 dešimtmečiais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25, 33, 35, 36 straipsniuose taip pat kalbama apie piliečių grupių teises reikalauti kad valdžia priimtų tam tikroms grupėms palankius įstatymus.
O 2001 m. priimtas specialus įstatymas.
 
Lobizmas yra suinteresuotų grupių veikla, siekiant paveikti politikus, kad jie priimtų neišvengiamus, reikiamus arba palankius tik išskirtoms grupėms politinius sprendimus. Legalus lobizmas deklaruoja užsakovus, jų interesus ir tam tikslui leidžiamus ar išleistus finansinius išteklius. Tai sumažina įstatymų leidybos išlaidas, nes įstatymų leidybai naudojamas privatus kapitalas. Nelegalus lobizmas – slepia savo užsakovus, jų interesus ir tam tikslui leidžiamas lėšas. Šiuo atveju įstatymų leidybos išlaidos didėja, nes dažnai lobistiniams interesams yra naudojamos valstybės biudžeto lėšos.
Kitaip tariant, lobizmas, arba veiksmai, kuriais interesų grupės siekia paveikti įstatymų leidybos procesą, egzistuoja todėl, kad įstatymais įtvirtinamos ne visiems vienodos taisyklės, o specifinės normos, veikiančios atskirų visuomenės grupių gyvenimą. Interesų grupių veikla ir lobizmo procesas yra neišvengiami tol, kol yra priiminėjami įstatymai. Kuo daugiau įstatymų yra priimama, kuo daugiau valdžia kišasi į žmonių veiklą ir nori ją reglamentuoti, tuo daugiau bus teikiama privilegijų atskiroms interesų grupėms ir tuo daugiau žmonės sieks įtakoti valdžios sprendimus visais įmanomais būdais.
 
[[Kategorija:Politologija]]