Šv. Jeronimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 12 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S
'''Šventasis Jeronimas''' (Euzebijus Sofronijus Jeronimas, [[Lotynų kalba|lot.]] ''Eusebius Sophronius Hieronymus'', [[347]] m. Stridonas (Dalmatija) – [[420]] m. [[rugsėjo 30]] d.)[[Betliejus]] – krikščionių teologas, Bažnyčios Tėvas.
 
[[Katalikai|Katalikų]] tradicijoje laikomas šventuoju (rugsėjo 30 d.), [[stačiatikiai|stačiatikių]] – palaimintuoju (birželio 15 d.)Romoje studijavo gramatiką, retoriką ir filosofiją. 366 m. pakrikštytas. Tapo griežtu asketu. Apie 373 m. pradėjęs piligriminę kelionę į Jeruzalę ilgiau užtruko Antiochijoje (dab.Antakya), 375 - 378 m. kaip atsiskyrėlis gyveno dykumoje netoli Chalebo. Išmoko graikų ir hebrajų kalbas. 379 m. Antiochijoje įšventintas kunigu. 379 - 382 m. gyveno Konstantinopolyje, buvo Grigaliaus Nazianziečio mokiniu. Nuo 382 m. Romoje dirbo popiežiaus Damazo I sekretoriumi. Romoje subūrė asketinę bendruomenę, kuriai priklausė daug kilmingų moterų. Jis net buvo apkaltintas dėl vienos moters, nepakėlusios asketinių apribojimų, mirties. Po Damazo I mirties Jeronimo kritikuojama dvasininkija privertė jį išvykti iš Romos. Persikėlęs į Betliejų vadovavo trims moterų ir vienam moterų vienuolynui. Plačiai žinomas dėl savo [[Biblija|Biblijos]] vertimo iš [[Graikų kalba|graikų]] ir [[Hebrajų kalba|hebrajų]] kalbų į [[Lotynų kalba|lotynų kalbą]]. Šis vertimas, vadinamas [[Vulgata]], katalikų yra pripažįstamas oficialiu Biblijos tekstu. Jeronimas dažniausiai vaizduojamas su kitais dviem didžiaisiais Bažnyčios tėvais, rašantis, atgailaujantis, kaip barzdotas atsiskyrėlis dykumoje. Jo atributai - liūtas ir kaukolė. Dalmatijos ir Liono, mokinių, mokytojų, mokslininkų, vertėjų, asketų, mokslo ir BiblijoosBiblijos draugijų globėjas.
 
Taip pat yra parašęs [[Senasis Testamentas|Senojo]] bei [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] komentarus, [[Teologija|teologinių]] darbų, laiškų, istorinių darbų.