Max Frisch: Skirtumas tarp puslapio versijų

82 baitai pašalinti ,  prieš 11 metų
tvark.
S
(tvark.)
'''MaksasMax FrišasFrisch''' gimė(''Maksas Frišas'', [[1911]] m. [[gegužės 15]] d. - [[1991]] [[balandžio 4]] d.) - šveicarų architektas, rašytojas, dramaturgas. Gimė architekto šeimoje [[Ciurichas|Ciuriche]] ([[Šveicarija]]), kur ir praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Maksas Frišas buvo apdovanotas įvairiomis premijomis, buvo daugelio universitetų garbės daktaras. Mirė [[1991]] m. balandžio 4 d. Ciuriche.
{{kontekstas}}
{{gcheck}}
'''Maksas Frišas''' gimė [[1911]] m. gegužės 15 d. architekto šeimoje Ciuriche, kur ir praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Maksas Frišas buvo apdovanotas įvairiomis premijomis, buvo daugelio universitetų garbės daktaras. Mirė [[1991]] m. balandžio 4 d. Ciuriche.
 
==Gyvenimas ir kūryba==
Po abitūros studijavo germanistiką, tačiau netrukus mokslą nutraukė ir dirbo įvairiuose laikraščiuose žurnalistu. [[1933]] metais jis, kaip reporteris keletą mėnesių keliavo po Pietryčių [[Europa|Europą]]. Kelionės įspūdžius aprašė savo pirmajame romane "[[Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė]]". Nuo [[1936]] iki [[1941]] m. Frišas studijavo [[architektūra|architektūrą]]. Studijų metu pradėjo rašyti dienoraštį, ir jįkurį rašė keletą dešimtmečių. Šis dienoraštis buvo labai svarbus visai jo kūrybai. Baigęs studijas, jis, [[1942]] m., leomėjo paskelbtąlaimėjo atvirojo baseino projekto konkursą ir tais pačiais metais atidarė savo biurą. Tuo pat metu rašė romaną "[[Sunkūs žmonės]]". Netrukus vedė Gertrūdą Konstanciją fon Mejenburg, su kuria susilaukė 3 vaikų. Penktojo dešimtmečio viduryje Frišas per kelias savaites sukūrė dvi [[pjesė|pjeses]]. Ciuricho teatre buvo pastatytos ir kitos dramos.
 
Tapęs ne tik žinomu architektu, bet ir dramaturgu, Maksas Frišas [[1950]] m. "[[1946-1949 metų dienorašis]]" ([[Tagebuch 1946-1949]]). Jo sukurtos pjesės Maksą Frišą kaip rašytoją padarė žinomu, tačiau iš tiesų jį išgarsino trys romanai: "[[Štileris]]", "[[Homo faber]]" ir "[[Tarkime, mano pavardė Gantenbeinas]]". [[1955]] m. Frišas uždarė savo architektų biurą ir visiškai atsidėjo rašymui. Pripažinimo teatre susilaukė pjesės "[[Bydermanas ir padegėjai]]" ir "[[Andora]]". Abi pjesės yra daugiausia kartų suvaidintos vokiškos, dvidešimtojo amžiaus pjesės. Maksas Frišas daug keliavo, aplankė [[Ispanija|Ispaniją]], [[Meksika|Meksiką]], [[JAV]], arabų šalis, o nuo [[1960]] iki [[1965]] metų daugiausia gyveno [[Roma|Romoje]]. Ten kurį laiką gyveno su Ingeborga Bachman, kol sutiko Marianą Olers, [[1968]] m. tapusia antrąja žmona. Abu meilės ryšiai atsispindėjo autobiografiniame apsakyme "[[Montaukas"]] ([[Montauk]] 1975), laikomamanoma reikšmingiausiu jo vėlyvosios kūrybos darbu.
Po abitūros studijavo germanistiką, tačiau netrukus mokslą nutraukė ir dirbo įvairiuose laikraščiuose žurnalistu. [[1933]] metais jis kaip reporteris keletą mėnesių keliavo po Pietryčių Europą. Kelionės įspūdžius aprašė savo pirmajame romane "[[Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė]]" Nuo [[1936]] iki [[1941]] m. Frišas studijavo architektūrą. Studijų metu pradėjo rašyti dienoraštį ir jį rašė keletą dešimtmečių. Šis dienoraštis buvo labai svarbus visai jo kūrybai. Baigęs studijas, jis [[1942]] m. leomėjo paskelbtą atvirojo baseino projekto konkursą ir tais pačiais metais atidarė savo biurą. Tuo pat metu rašė romaną "[[Sunkūs žmonės]]". Netrukus vedė Gertrūdą Konstanciją fon Mejenburg, su kuria susilaukė 3 vaikų. Penktojo dešimtmečio viduryje Frišas per kelias savaites sukūrė dvi pjeses. Ciuricho teatre buvo pastatytos ir kitos dramos.
Tapęs ne tik žinomu architektu, bet ir dramaturgu, Maksas Frišas [[1950]] m. "[[1946-1949 metų dienorašis]]" ([[Tagebuch 1946-1949]]). Jo sukurtos pjesės Maksą Frišą kaip rašytoją padarė žinomu, tačiau iš tiesų jį išgarsino trys romanai: "[[Štileris]]", "[[Homo faber]]" ir "[[Tarkime, mano pavardė Gantenbeinas]]". [[1955]] m. Frišas uždarė savo architektų biurą ir visiškai atsidėjo rašymui.Pripažinimo teatre susilaukė "[[Bydermanas ir padegėjai]]" ir "[[Andora]]". Abi pjesės yra daugiausia kartų suvaidintos vokiškos dvidešimtojo amžiaus pjesės. Maksas Frišas daug keliavo, aplankė Ispaniją, Meksiką, JAV, arabų šalis, o nuo [[1960]] iki [[1965]] metų daugiausia gyveno Romoje. Ten kurį laiką gyveno su Ingeborga Bachman, kol sutiko Marianą Olers, [[1968]] m. tapusia antrąja žmona. Abu meilės ryšiai atsispindėjo autobiografiniame apsakyme "[[Montaukas"]] ([[Montauk]] 1975), laikoma reikšmingiausiu jo vėlyvosios kūrybos darbu.
 
 
==Bibliografija==
''===Romanai''===
* [[1934]] ''Jurg Reinhardt. Eine sommerliche Schicksalsfahrt'' (Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė)
* [[1943]] "[[(Sunkūs žmonės]]")
* [[1954]] ''Stiller'' (Štileris)
* [[1957]] [[''Homo Faber]]''
* [[1964]] ''Mein Name sei Gantenbein'' (Tarkime, mano pavardė Gantenbeinas)
* [[1968]] [[''Erinnerungen an Brecht]]''
* [[1974]] [[''Dienstbüchlein]]''
* [[1975]] [[''Montauk]]''
* [[1978]] [[''Tryptichon. Drei szenische Bilder]]''
* [[1979]] [[''Der Mensch erscheint im Holozän]]''
* [[1982]] [[''Blaubart]]''
* [[1971]] [[''Wilhelm Tell für die Schule]]''
 
''===Pjesės''===
''Romanai''
* "[[Dabar''Nun jiesingen vėlsie dainuoja"]]wieder'' ([[NunDabar singenjie sievėl wieder]]dainuoja) (premjera įvyko [[1945]] m.)
* [[1934]] "[[Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė]]" [[Jurg Reinhardt. Eine sommerliche Schicksalsfahrt]]
* [[1958]] "[[Bydermanas ir padegėjai]]" ([[''Biedermann und die Brandstifter]]'' (Bydermanas ir padegėjai)
* [[1943]] "[[Sunkūs žmonės]]"
* [[1961]] ''Andorra'' (Andora)
* [[1954]] "[[Štileris]]" [[Stiller]]
* [[1957]] [[Homo Faber]]
* [[1964]] "[[Tarkime, mano pavardė Gantenbeinas]]" [[Mein Name sei Gantenbein]]
* [[1968]] [[Erinnerungen an Brecht]]
* [[1974]] [[Dienstbüchlein]]
* [[1975]] [[Montauk]]
* [[1978]] [[Tryptichon. Drei szenische Bilder]]
* [[1979]] [[Der Mensch erscheint im Holozän]]
* [[1982]] [[Blaubart]]
* [[1971]] [[Wilhelm Tell für die Schule]]
 
''===Dramos''===
''Pjesės''
* [[1946]] "[[''Santa Kruzas]]"Cruz'' ([[Santa Cruz]]Kruzas)
* [[1946]] "[[Kinų siena]]" ([[''Die chinesische Mauer]]'' (Kinų siena)
* [[1949]] "[[Kai baigėsi karas]]" ([[''Als der Krieg zu Ende war]]'' (Kai baigėsi karas)
* [[1951]] ''Graf Öderland'' (Grafas Ėderlandas)
* [[1953]] ''Don Juan oder Die Liebe zur Geometrie'' (Don Žuanas arba Mailė geometrijai)
 
{{biograf-stub}}
* "[[Dabar jie vėl dainuoja"]] ([[Nun singen sie wieder]]) (premjera įvyko [[1945]] m.)
* [[1958]] "[[Bydermanas ir padegėjai]]" ([[Biedermann und die Brandstifter]])
* [[1961]] "[[Andora]]" ([[Andorra]])
 
[[Kategorija:Šveicarų rašytojaiRašytojai]]
''Dramos''
[[Kategorija:Architektai]]
[[Kategorija:Dramaturgai]]
 
[[en:Max Frisch]]
* [[1946]] "[[Santa Kruzas]]" ([[Santa Cruz]])
* [[1946]] "[[Kinų siena]]" ([[Die chinesische Mauer]])
* [[1949]] "[[Kai baigėsi karas]]" ([[Als der Krieg zu Ende war]])
* [[1951]] "[[Grafas Ėderlandas]]" ([[Graf Öderland]])
* [[1953]] "[[Don Žuanas arba Mailė geometrijai]]" ([[Don Juan oder Die Liebe zur Geometrie]])
 
[[Kategorija:Šveicarų rašytojai]]
{{DEFAULTSORT:Frisch, Max}}
 
 
{{biograf-stub}}
28 022

pakeitimai