Max Frisch: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲'''Maksas Frišas''' gimė [[1911]] m. gegužės 15 d. architekto šeimoje Ciuriche, kur ir praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Maksas Frišas buvo apdovanotas įvairiomis premijomis, buvo daugelio universitetų garbės daktaras. Mirė [[1991]] m. balandžio 4 d. Ciuriche.

▲Po abitūros studijavo germanistiką, tačiau netrukus mokslą nutraukė ir dirbo įvairiuose laikraščiuose žurnalistu. [[1933]] metais jis kaip reporteris keletą mėnesių keliavo po Pietryčių Europą. Kelionės įspūdžius aprašė savo pirmajame romane "[[Jurgas Reinhartas. Vasariška lemtinga kelionė]]" Nuo [[1936]] iki [[1941]] m. Frišas studijavo architektūrą. Studijų metu pradėjo rašyti dienoraštį ir jį rašė keletą dešimtmečių. Šis dienoraštis buvo labai svarbus visai jo kūrybai. Baigęs studijas, jis [[1942]] m. leomėjo paskelbtą atvirojo baseino projekto konkursą ir tais pačiais metais atidarė savo biurą. Tuo pat metu rašė romaną "[[Sunkūs žmonės]]". Netrukus vedė Gertrūdą Konstanciją fon Mejenburg, su kuria susilaukė 3 vaikų. Penktojo dešimtmečio viduryje Frišas per kelias savaites sukūrė dvi pjeses. Ciuricho teatre buvo pastatytos ir kitos dramos.

▲Tapęs ne tik žinomu architektu, bet ir dramaturgu, Maksas Frišas [[1950]] m. "[[1946-1949 metų dienorašis]]" ([[Tagebuch 1946-1949]]). Jo sukurtos pjesės Maksą Frišą kaip rašytoją padarė žinomu, tačiau iš tiesų jį išgarsino trys romanai: "[[Štileris]]", "[[Homo faber]]" ir "[[Tarkime, mano pavardė Gantenbeinas]]". [[1955]] m. Frišas uždarė savo architektų biurą ir visiškai atsidėjo rašymui.Pripažinimo teatre susilaukė "[[Bydermanas ir padegėjai]]" ir "[[Andora]]". Abi pjesės yra daugiausia kartų suvaidintos vokiškos dvidešimtojo amžiaus pjesės. Maksas Frišas daug keliavo, aplankė Ispaniją, Meksiką, JAV, arabų šalis, o nuo [[1960]] iki [[1965]] metų daugiausia gyveno Romoje. Ten kurį laiką gyveno su Ingeborga Bachman, kol sutiko Marianą Olers, [[1968]] m. tapusia antrąja žmona. Abu meilės ryšiai atsispindėjo autobiografiniame apsakyme "[[Montaukas"]] ([[Montauk]] 1975), laikoma reikšmingiausiu jo vėlyvosios kūrybos darbu.

▲''Romanai''

▲* [[1943]] "[[Sunkūs žmonės]]"

▲* [[1957]] [[Homo Faber]]

▲* [[1968]] [[Erinnerungen an Brecht]]

▲* [[1974]] [[Dienstbüchlein]]

▲* [[1975]] [[Montauk]]

▲* [[1978]] [[Tryptichon. Drei szenische Bilder]]

▲* [[1979]] [[Der Mensch erscheint im Holozän]]

▲* [[1982]] [[Blaubart]]

▲* [[1971]] [[Wilhelm Tell für die Schule]]

▲''Pjesės''

▲* "[[Dabar jie vėl dainuoja"]] ([[Nun singen sie wieder]]) (premjera įvyko [[1945]] m.)

▲* [[1958]] "[[Bydermanas ir padegėjai]]" ([[Biedermann und die Brandstifter]])

▲''Dramos''

▲* [[1946]] "[[Santa Kruzas]]" ([[Santa Cruz]])

▲* [[1946]] "[[Kinų siena]]" ([[Die chinesische Mauer]])

▲* [[1949]] "[[Kai baigėsi karas]]" ([[Als der Krieg zu Ende war]])

▲[[Kategorija:Šveicarų rašytojai]]

▲{{biograf-stub}}