Gerdenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Gerdenis''', arba '''Girdenis''' (gimė apie XIII a. 3-iąjį dešimtmetį<ref>Pagal E. Gudavičių, – anot šio istoriko, XIII a. 7-ajame dešimtmetyje Gerdenis buvo suaugęs žmogus, turintis nepilnamečių vaikų.</ref>, mirė apie [[1267]] m. pradžią ar birželio mėn.) – [[Polockas|Polocko]] ir [[Nalšia|Nalšios]] kunigaikštis [[1264]]-[[1267]] m.; buvo vedęs Nalšios kunigaikščio [[Daumantas|Daumanto]] tetą, turėjo du sūnus (abu išaugo stačiatikiais; jaunesnysis (?) Gerdenio sūnus [[Andriejus Gerdenaitis|Andriejus]] 1289-1316 m. buvo [[Tverė]]s stačiatikių vyskupas).

Apie Gerdenio kilmę nieko tikra nežinoma, tačiau rusų Prisikėlimo metraščio pusiau legendinio pobūdžio informacija apie „Polocko kunigaikščio Dovilo sūnų“ Gerdenį ir „Dovilo brolio Maukoldo sūnų“ Mindaugą bei kai kurios „[[Pasakojimas apie Daumantą|Pasakojime apie Daumantą]]“ (XIV a.) esančiospateiktos užuominosžinios leidžia spėti, kad šis lietuvių kunigaikštis buvo [[Mindaugas|Mindaugo]] giminaitis ar bent su juo vedybų keliu susigiminiavęs asmuo ([[1266]] m. birželį ankstesniam (?) Nalšios kunigaikščiui Daumantui puolant greičiausiai į pietvakarius nuo dab. [[Daugpilis|Daugpilio]] buvusias Gerdenio valdas, į Daumanto ir jo pskoviškių pavaldinių nelaisvę pateko du Gerdenio sūnus ir Gerdenio žmona, Daumanto teta; atsižvelgiant į „Pasakojime apie Daumantą“ ir kai kuriuose Šiaurės Rusios metraščiuoseXIV-XV a. pateiktąšaltinių informaciją, anot kurios Pskovą valdęs [[Daumantas (Ldk)|Daumantas]] buvo Mindaugo sūnus, Gerdenį hipotetiškai galima būtų hipotetiškai laikyti Mindaugo žmonos (Daumanto motinos?)Mortos jaunesniąją seserį vedusiu asmeniu, o Volynės metraščio pasakojimą apie Mindaugonašliu potapusio jo žmonos mirtiesMindaugo esą įvykdytą Nalšios kunigaikščio Daumanto žmonos paveržimą – iškreiptu tikrosios ''Nalšios kunigaikščio žmonos'' pagrobimo istorijos atpasakojimu).

Iki [[1263]] m. rudens Gerdenis buvo Mindaugo vasalas, o po Mindaugo žūties – [[Treniota|Treniotos]] vasalas ir didžiausias Pskovo kunigaikščio Daumanto priešas visoje [[LDK]], realiai valdęs greičiausiai tik tuometinės [[aukštaitija|„Lietuvos žemės“]] šiaurinę dalį. Dauguma istorikų Mindaugo žudiku (tiesiogine žodžio prasme) laiko Daumantą Pskoviškį, tačiau svarstytina ir Šiaurės Rusios metraščių perteikta alternatyvi Mindaugo žūties istorijos versija, anot kurios Mindaugą nužudė jo giminaitis Gerdenis (tikėtina, kad ši versija yra kilusi iš kažkurio Gerdenio sūnųsūnaus Tverės krašte užrašytos ar kažkuriam rusų kunigaikščiui žodžiu suteiktos informacijos).

Prieš [[1264]] m. pabaigą Gerdenis tapo bent jau nominaliu Polocko ir Nalšios kunigaikščiu vietoje [[Konstantinas Berankis|Konstantino Berankio]], 1264 m. padovanojusio Livonijos ordinui jo valdytą [[Rezeknė]]s sritį; 1264 m. gruodžio 28 d. Gerdenis sudarė su Livonijos ordinu bei Rygos miestu taikos sutartį, kuria ne tik patvirtino minėtą Konstantino Berankio dovanojimą, bet ir visų polockiečių bei vitebskiečių vardu Livonijos ordino naudai atsisakė savo teisių į Latgalą (Rezeknės sritis Gerdenio ir Livonijos ordino sutarties tekste figūruoja kaip atskiras nuo tuometinės Latgalos adm. vienetas).

Istoriografijoje nuo seno vyrauja gana skurdžiomis Volynės metraščio žiniomis grįsta 1264-1266 m. įvykių LDK ir Pskovo pasienyje interpretacija, anot kurios ~1265 m. pab. Nalšios žemę užėmė Mindaugo sūnaus [[Vaišelga|Vaišelgos]] iš „tikrosios Lietuvos“ atvesta lietuvių bei volynėnų kariuomenė, o Mindaugą tariamai nužudęs kunigaikštis Daumantas 1266 m. pr. į Pskovą atbėgo gelbėdamasis būtent nuo Mindaugo sūnaus Vaišelgos keršto; kita vertus, minėtų Šiaurės Rusios šaltinių informacija apie Mindaugo žūtį nuo Gerdenio rankos, kuri, galimas daiktas, yra kilusi iš Tverės krašte ilgai gyvenusių Gerdenio sūnų žodinės tradicijos, neeliminuoja prielaidos, kad Nalšios kunigaikštis Daumantas iš Nalšios ar tikrosios Lietuvos į Pskovą bėgo gelbėdamasis ne nuo Vaišelgos, o nuo Gerdenio persekiojimo.