Inauguracija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuvoje inauguracija vyko dviem etapais, pasaulietinį pakėlimą valdovu sujungus su Katalikų bažnyčios teikiamu pašventinimu. Pirmuoju vyko tik popiežiaus sankcionuota recepcija pritaikius Vokietijos karalių karūnacijos formuliarą, kada karūnos uždėjimui prilygo ir patepimas šventintais aliejais. Antruoju etapu pasaulietinį pakėlimą valdovu taip pat papildė Bažnyčios teikiamas pašventinimas. Apie tokius inauguracijos elementus sužinojome iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas|Vytauto]] [[insignijų]]: didžiojo kunigaikščio arba [[Gedimino kepurė]], kalavijas, žiedas, vėliava, antspaudas. Per lietuvišką inauguraciją buvo uždedama [[Gedimino kepurė]], tai darė [[Vilniaus vyskupas]] ir įteikiamas kalaviajas, o jį įteikdavo didysis maršalka. Liublino unijos (1569 m.) aktais Lietuvos didžiojo kunigaikščio inuguracija panaikinta, vainikuojant Lenkijos karalių, jis tapdavo ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o jo karūna skelbiama ir lietuvių tautos (bajorų) nuosavybe. Lietuvos valdovo [[insignijos]] nebuvo išsaugotos. Po unijos išliko tik [[LDK]] kanclerio saugomas didysis antspaudas ir vėliava, kurią valdovui iš kairės nešdavo didysis vėliavininkas.