Upių civilizacijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
siūlau turinį išskirstyt po atskirus straipsnius
Knutux (aptarimas | indėlis)
išmetu Egipto dalį, nes Senovės Egipto istorija - detalesnė
Eilutė 5:
*[[Kinijos istorija|Kinijos civilizacija]]
{{cleanup}}
== Egipto civilizacija ==
 
=== Civilizacijos pradžia ===
 
Pradžią Egipto civilizacijai, galima sakyti, davė Nilo upė. Kiekvienų metų liepos - spalio mėn. [[Nilas]] patvindavo, o vandeniui nuslūgus likdavo derlingo dumblo sluoksnis. Nilo vaga amžiams bėgant išliko nepakitusi, o jo slėnis iš visų pusių supo dykumos, todėl į jį retai įsiverždavo užpuolikai. IV tūkst. pr. m. e. Ten jau egzistavo seniausia žinoma žemdirbių civilizacija. Prie pirmųjų miestų ėmus šlietis aplinkinėms gyvenvietėms, atsirado primityvių valstybinių junginių, vadinamųjų nomų. Šį procesą skatino irigacijos sistema. IV tūkst. pr. m. e. II pusėje prie Nilo susidarė du dideli valstybiniai junginiai – [[Aukštutinis Egiptas]] (į pietus nuo Nilo deltos) ir Žemutinis [[Egiptas]] (Nilo deltoje). Maždaug 3100 m. pr. m. e. Aukštutinio Egipto karalius [[Menas]] užkariavo Žemutinį Egiptą ir suvienijo šalį.
 
=== Civilizacijos subrendimas ===
Egipte Senosios karalystes laikotarpiu jau buvus civilizaciją rodo šie požymiai:
# Valdžia – šiuo laikotarpiu Egipte buvo sukurta stipri, centralizuota, absoliuti valdžia: valstybę valdė faraonas, padedamas didžiulio valdininkų aparato, kurį sudarė viziris, patarėjai, nomų valdytojai nomarchai, inspektoriai, raštininkai ir t.t., bei kariuomenės, pavaldžios tik faraonui.
# Monumentalioji [[architektūra]] – tai piramidės – antkapiniai paminklai, jose buvo laidojami balzamuoti faraonai.
# Raštas – egiptiečiai turėjo hieroglifinį raštą, rašoma buvo ant papiruso (Nile augantys meldai).
# Mokslas – Egipte plėtojosi [[matematika]], [[astronomija]], [[medicina]] – tai skatino praktiniai poreikiai: matematikos prireikdavo renkant mokesčius; astronomijos plėtrą lėmė poreikis numatyti Nilo potvynius, taip pat religiniai tikslai; medicinos (anatomijos) lygis kilo egiptiečiams balzamuojant ir mumifikuojant mirusiuosius.
 
===Civilizacijos lūžis ir nuosmukis===
 
Jis susijęs su tuo, kad 2200 m. pasikeitė valstybės valdymo sistema, prasidėjo decentralizacija, nomarchai jautėsi savo namuose esą visagaliai valdovai, kiekvienas iš jų net turėjo savo kariuomenę. Buvo apleisti drėkinimo įrenginiai, sustojo piramidžių statyba, nusmuko amatai ir manas. Civilizacijos smukimą rodo faraono Amenchotepo IV (Echnatono) bandymas įvykdyti Egipte religinę reformą. Norėdamas sumažinti žynių įtaką, Echnatonas XIV a. pr. m. e. pamėgino įvesti vieno dievo Atono kultą. Tačiau ši reforma žlugo ir tik pagreitino civilizacijos irimą.
 
===Civilizacijos dezintegracija===
Egiptas vis silpnėjo. Maždaug nuo XI a. pr. m. e. jį ima puldinėti kaimyninės gentys ir valstybės. Į valdžią ateina kitataučių dinastijos, nomarchai vėl ima nebeklausyti centrinės valdžios. 525 m. pr. m. e. Egiptą nukariauja Persijos valdovas Kambizas, Egiptas tampa Persijos satrapija. Egiptiečiai ne sykį buvo sukilę prieš persus, o tai dar labiau susilpnino valstybę. Todėl 332 m. pr. m. e. Egiptą gana lengvai užkariauja Aleksandras Makedonietis. Po jo mirties Egiptą valdė Aleksandro Makedoniečio generolas [[Ptolemėjas]] ir jo palikuonys. Galutinai Egipto civilizacija žlugo, kai ją 30 m. pr. m. e. nukariavo [[Roma]].
Egipto civilizacijos laimėjimai
# Paliko monumentalių statinių – piramidžių;
# Mokėjo balzamuoti mirusiuosius;
# Gerai išmanė mediciną (gydė akių ligas, dantis, neblogai buvo ištyrę kraujo apytaką ir kt.);
# Pirmieji pavartojo keturis pagrindinius matematikos veiksmus, pažino trupmenas;
# Buvo geometrijos pradininkai (mokėjo apskaičiuoti plotus ir kampus);
# Vartojo savitą rašto sistemą – hieroglifus, rašė ant papiruso;
# Išmanė astronomiją: skyrė planetas nuo žvaigždžių, žvaigždes jungė į žvaigždynus.
 
''T.p. žr. [[Egiptiečių mitologija]]''
 
== Mesopotamijos civilizacija ==