Markas Licinijus Krasas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Mea (aptarimas | indėlis)
S Atmestas Vpovilaitis pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo SilvonenBot keitimas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Markas Licinijus Krasas''' (lotyniškai ''M·LICINIVS·P·F·P·N·CRASSVS'' - ''Marcus Licinius Crassus'', apie 115–53[[115 m. pr. m. e.|115]]–[[53 m. pr. m. e.]]) buvo [[Senovės Roma|Romos]] karvedys ir politikas, numalšinęs [[Spartakas|Spartako]] vadovaujamą vergų sukilimą ir buvęs [[Pirmasis triumviratas|Pirmojo triumvirato]] nariu kartu su [[Pompėjus|Pompėjumi]] ir [[Julijus Cezaris|Julijumi Cezariu]]. Jis buvo vienas turtingiausių to meto žmonių ir buvo nužudytas po pralaimėjimo prie Karės.
 
== Biografija ==
Markas Licinijus Krasas buvo įtakinga figūra Romos politikoje dėl savo didelių turtų ir gavo pravardę ''Dives'' (turtingas). Jis sukaupė turtus prekiaudamas vergais, iš sidabro kasyklų ir pelningai supirkdamas namus ir žemes, ypač iš ištremtų piliečių. Liūdnai buvo išgarsėjęs jo degančių pastatų pirkimas: išgirdęs, kad namas dega jis atvykdavo ir jį nusipirkdavo (akivaizdžiai prarastą) pastatą kartu su aplinkiniais už kuklią sumą ir po to įdarbindavo 500 savo klientų užgesinti ugnį prieš jai padarant daug žalos (sugriaunant degantį pastatą, kad ugnis neišplistų). Cinos ištrėmimas privertė jį bėgti į Ispaniją. Po Cinos mirties jis persikėlė į [[Afrika (Romos provincija)|Afriką]], o iš jos į Italiją, kur įgijo [[Kornelijus Sula|Sulos]] pasitikėjimą.
 
Pasiųstas į karą prieš Spartaką jis pasiekė lemiamą pergalę ir buvo pagerbtas ovacijomis. Pompėjus pavogė tą garbę tvirtindamas laiške senatui prisiimdamas Spartako nugalėjimo nuopelnus. Tai sukėlė jų nesantaiką, kurią numalšino Cezaris. Kraso įsakymu 6 tūkst. sugautų vergų buvo nukryžiuoti palei ''Via Appia'' ir kūnai buvo ilgai nenuimti. Tai buvo pamoka visiems ketinusiems maištauti prieš Romą. Greit po to jis buvo išrinktas konsulu su Pompėjumi ir [[70 m. pr. m. e.]] parodė savo turtus maitindamas liaudį 10 tūkst. stalų ir parūpindamas pakankamai grūdų visoms šeimoms tris mėnesius. [[65 m. pr. m. e.]] jis buvo cenzoriumi ir apie [[60 m. pr. m. e.]] su Cezariu ir Pompėjumi sudarė Pirmąjį triumviratą. [[55 m. pr. m. e.]] jis vėl buvo konsulu su Pompėjumi; tuo metu buvo priimtas įstatymas paskiriantis Ispanijos provinciją Pompėjui, o Siriją Krasui penkiems metams.
 
Sirija Krasui buvo neišsenkantis turtų šaltinis. Jis ketino pasiekti karinę šlovę pereidamas [[Eufratas|Eufratą]] ir nukariaudamas [[partai|partus]]. Kalbama, kad [[Armėnija|Armėnijos]] karalius pasiūlė apie 40 tūkst. karių, jei Krasas veršis pro Armėniją. Jo legionai buvo nugalėti prie Karės (dabar [[Haranas]] [[Turkija|Turkijoje]]) [[53 m. pr. m. e.]] Romėnus įveikė žymiai mažesnės partų pajėgos, kurias daugiausia sudarė šarvuota sunkioji kavalerija ir raiti lankininkai. Kraso kariai negalėjo manevruoti ir buvo įstrigę [[Vėžlio rikiuotė|vėžlio gynyboj]]. Partų generolas Surena paėmė jį į nelaisvę. Pasak legendos, šaipydamiesi iš Kraso godumo, [[partai]] jį nužudė, pildami į gerklę lydytą auksą. Jo galva buvo nusiųsta partų karaliui Orodui II.
 
{{Romos valdovas|
Eilutė 12:
Paraštė=kartu su [[Gnėjus Pompėjus|Gnėjumi Pompėjumi]]|
Anksčiau=[[Publijus Kornelijus Lentulas Sura|Lentulas Sura]]<br />[[Gnėjus Aufidijus Orestas]]|
Valdovas=Markas Licinijus Krasas ([[70 m. pr. m. e.]])|
Vėliau=[[Kvintas Hortenzijus]]<br />[[Kvintas Cecilijus Metelas]]}}
 
Eilutė 20:
Paraštė=kartu su [[Gnėjus Pompėjus|Gnėjumi Pompėjumi]]|
Anksčiau=[[Gnėjus Kornelijus Lentulas Marcelinas|Gnėjus Kornelijus Lentulas]]<br />[[Lucijus Marcijus Filipas]]|
Valdovas=Markas Licinijus Krasas ([[55 m. pr. m. e.]])|
Vėliau=[[Apijus Klaudijus Pulchras]]<br />[[Lucijus Domicijus Ahenobarbas]]}}