Gerdenis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gugis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Gugis (aptarimas | indėlis)
ojojoj kaip nušnekėjau su tais pietryčiais...
Eilutė 1:
'''Gerdenis''', arba '''Girdenis''' (gimė apie XIII a. 3-iąjį dešimtmetį<ref>XIII a. 7-ajame dešimtmetyje Gerdenis buvo suaugęs žmogus, turintis nepilnamečių vaikų.</ref>, mirė [[1267]] m. pradžioje) – [[Polockas|Polocko]] ir [[Nalšia|Nalšios]] kunigaikštis [[1264]]-[[1267]] m.; buvo vedęs Nalšios kunigaikščio [[Daumantas|Daumanto]] tetą, turėjo du sūnus (abu išaugę tapo stačiatikiais; Gerdenio sūnus [[Andriejus Gerdenaitis|Andriejus]] 1289-1316 m. buvo [[Tverė]]s stačiatikių vyskupas).
 
Apie Gerdenio kilmę nieko tikra nežinoma, tačiau rusų Prisikėlimo metraščio legendinio ar pusiau legendinio pobūdžio informacija apie „Polocko kunigaikščio Dovilo sūnų“ Gerdenį ir „Dovilo brolio Maukoldo sūnų“ Mindaugą bei kai kurios „[[Sakmė apie Daumantą|Sakmėje apie Daumantą]]“ (XIV a.) esančios užuominos leidžia spėti, kad šis lietuvių kunigaikštis buvo Mindaugo giminaitis (galbūt Mindaugo antros eilės pusbrolis) ar bent su Mindaugu vedybų keliu susigiminiavęs asmuo (1266 m. ankstesniam Nalšios kunigaikščiui Daumantui puolant į pietryčiuspietvakarius nuo dab. Daugpilio buvusias Gerdenio valdas, į Daumanto ir jo pskoviškių pavaldinių nelaisvę pateko du Gerdenio sūnus ir Gerdenio žmona, Daumanto teta; atsižvelgiant į „Sakmėje apie Daumantą“ ir kai kuriuose Šiaurės Rusios metraščiuose pateiktą informaciją, anot kurios Pskovą valdęs [[Daumantas (Ldk)|Daumantas]] buvo Mindaugo sūnus, Gerdenį hipotetiškai galima būtų laikyti Mindaugo žmonos (Daumanto motinos) seserį vedusiu asmeniu, o Volynės metraščio pasakojimą apie Mindaugo po jo žmonos mirties esą įvykdytą Nalšios kunigaikščio Daumanto žmonos paveržimą – iškreiptu ''Nalšios kunigaikščio žmonos'' pagrobimo istorijos atpasakojimuų).
 
Rašytiniuose šaltiniuose Gerdenis minimas nuo 1260 m., – tais (ar 1253) metais „Gerdenis iš Nalšios“ dalyvavo Mindaugui surašant donacinį aktą, kuriuo Vokiečių ordinui buvo suteikta teisė paveldėti (Rytų) Lietuvą, jei Mindaugas mirtų be įpėdinių.