Palemonas (legendinis asmuo): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gugis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Gugis (aptarimas | indėlis)
nežymus papild.
Eilutė 1:
'''Palemonas''' – legendinis [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] ir kitų ankstyvosios [[LDK]] valdovų pirmtakas bei protėvis, kildintas iš [[senovės Roma|senovės Romos]] didikų. Pasak istoriko [[Juozas Tumelis|J. Tumelio]], ''Palemono'' vardą Lietuvos metraščių sudarytojai galėjo perimti iš romėnų istorikų raštų, kuriuose minimas kažkoks [[I a. pr. m. e.]] gyvenęs Palemonas, už paslaugas [[Markas Antonijus|Markui Antonijui]] iš pastarojo gavęs valdyti [[Pontas|Ponto]] sritį Mažojoje Azijoje. Tuo tarpu pretekstą sukurti Palemono legendą minėtų metraščių sudarytojams galėjo suteikti [[Janas Dlugošas]], kuris pirmasis pradėjo formuluoti lietuvių romėniškosios kilmės teoriją, ir J. Dlugošo amžininkas [[Pilypas Kalimachas]], apie 1480 m. savo veikale ''Kardinolo Zbignevo Olesnickio gyvenimas'' iškėlęs lietuvių gališkosios kilmės hipotezę (pasak šios hipotezės, lietuvių tauta esą yra kilusi iš senovės galų, kuriuos į būsimos Lietuvos teritoriją nežinia kuriais laikais atvedė dalies galų vadas '''''Lemonijus''''').
 
Lietuvos metraščiuose, XVI a. rašiusių lenkų istorikų veikaluose ir kai kuriuose kt. XVI-XVIII a. šaltiniuose įvairiais variantais pateikta Palemono legenda, kuri yra lietuvių romėniškosios kilmės teorijos sudėtinė dalis, susiformavo XV a. paskutiniaisiais dešimtmečiais ir XVI a. I pusėje bei viduryje; XVI a. viduryje lenkų istorikas [[Martynas Kromeris]] Lietuvos metraščių Palemoną pirmasis ėmė tapatinti su [[Pompėjus|Pompėjaus]] bendražygiu Publijumi Libonu (istorinis asmuo; jį savo raštuose mini Liucijus Floras ir kt. romėnų istorikai).
 
Pasak dalies minėtų šaltinių, I a. pr. m. e. Romos Respublikoje vykstant pilietiniam karui, Pompėjaus laivyno vadas Publijus Libonas, kurį vėlesniais laikais Lietuvoje žmonės esą ėmė vadinti „Palemonu“, paliko tėvynę ir išvyko į šiaurę kartu su žmona, vaikais bei 500 Romos patricijų. Apiplaukę Europą, jie išlipo į krantą ties [[Nemuno delta|Nemuno žiotimis]]; toliau tie pabėgėliai esą plaukę Nemunu iki [[Dubysa|Dubysos]], o ties pastarosios žiotimis, ant [[Palemono kalnas|gražios ąžuolais apaugusios kalvos]] įkūrę pilį ar šventyklą.