Lydija: Skirtumas tarp puslapio versijų

118 pridėta baitų ,  prieš 11 metų
== Istorija ==
=== Arcava ===
[[II tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio pr. m. e.]] viduryje Lydija priklausė didelei [[luviai|luvių]] kilmės Arcavos valstybei, užėmusiai visą Mažosios Azijos vakarinę dalį. Šios valstybės sostinė buvo Apasa, tapatinama su vėlesniu [[Efesas|Efesu]].
 
Arcava, klestėjusi [[XV a. pr. m. e.|XV]]-[[XIV a. pr. m. e.]], nuolat kariavo su [[Hetitų imperija]] rytuose, sudarydama sąjungas su jos priešais - [[Senovės Egiptas|Egiptu]]. Tačiau valstybę valdant karaliui ''Uhazidi'', Hetitai, vadovaujami [[Muršilis II|Muršilio II]], užėmė Arcavą, ją suskaidė ir pavertė savo vasale. Trys vasalinės valstybės, žinomos po Arcavos, buvo Mira, Seha ir Hanbala.
 
Arcavai susiskaidžius ir vėliau Hetitų imperijai žlugus, susidarė galimybės susiformuoti naujiems regionams-valstybėms Mažojoje Azijoje: [[Likija]]i, [[Karija (Mažoji Azija)|Karijai]], Lydijai. Visose jose, taip pat ir Lydijoje, buvo išsaugotos senovinės anatolijos kalbos, giminingos luvių, bet turinčios daug savitų bruožų.
 
Paskutiniaisiais [[II tūkst. pr. m. e.]] amžiais istorinės Arcavos (ir Lydijos) sritys patyrė vadinamųjų jūros tautų invazijas. Daugiausia jūros tautos apgyvendino vakarines pajūrio sritis. Taip susiformavo [[Jonija|Jonijos]] regionas, savo tautine sudėtimi graikiškas. Kiti to laikmečio Arcavos užkariautojai buvo [[frygai]], kurie kėlėsi iš [[Makedonija|Makedonijos]] Graikijoje ir apgyvendino rytines buvusios Arcavos sritis Mažosios Azijos centre. Taip formavosi [[Frygija|Frygijos]] regionas.
 
=== Lydijos karalystė ===
Graikų šaltiniai teigia, kad [[1185 m. pr. m. e.]], jau po Hetitų imperijos subyrėjimo, į valdžią Lydijoje atėjo iš [[Heraklis|Heraklio]] (Tylono) kilusi Heraklidų dinastija, kuri valdė iki [[687 m. pr. m. e.]] Žinomi 22 valdovai, kurie valdė iš sostinės [[Sardai|Sardų]] (tuo metu žinomi kaip ''Hyde''). Paskutinis heraklidų valdovas buvo Kandaulis, kurį nužudė Gygo. Šiam užėmus sostą [[687 m. pr. m. e.]], įsitvirtino Mermnadų dinastija.
 
[[Image:Map of Lydia ancient times.jpg|thumb|right|200px|[[VI a. pr. m. e.]] Lydijos žemėlapis]]
 
Mermnadų valdymo pradžia buvo susijusi su [[Kimerai|kimerų]] invazija ir kitomis nelaimėmis, tačiau lydai pamažėle konsolidavo valdžią vakarinėje Mažojoje Azijoje, susigrąžindami į savo valdžią [[Jonija|Jonijos]] miestus, nugalėdami [[Frygija|Frygiją]] rytuose. Jų laikais Lydija sukūrė galingą imperiją, kuri kovojo su [[Medija]]. Jų valdovai garsėjo pasakiškais turtais. Čia pirmą kartą pasaulyje nukaltos monetos.
 
Krezas ([[560 m. pr. m. e.|560]]-[[546 m. pr. m. e.]]) buvo paskutinysis Lydijos valdovas. Jis pralaimėjo mūšį augančiai [[Achemenidų imperija]]i, ir Lydijos valstybė žlugo.
 
=== Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai ===
Persai Lydijos valstybę pavadino ''Sparda'' ir padarė ją viena iš imperijos satrapijų. [[Didysis Menderesas|Meandro]] upė formavo jos pietinę ribą. Ją valdė satrapai, kurių valdžia neretai buvo paveldima, taigi, Lydija džiaugėsi gana didele autonomija. Nepaisant to, į šalį veržėsi persiška kultūra, dievybės. Tai buvo viena neramiausių Persijos provincijų, mat nuolat vykdavo sukilimai, neretai inicijuoti Jonijos graikų.
 
[[334 m. pr. m. e.]] [[Aleksandras Makedonietis]] užkariavo Lydiją savo didžiojo žygio metu, prijungdamas prie savo imperijos. Po jo mirties Lydija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio [[301 m. pr. m. e.]] - [[Lisimachas|Lisimachui]]. Ilgainiui ji buvo absorbuota į [[Pergamo karalystė|Pergamo karalystę]].
 
[[133 m. pr. m. e.]] [[Romos imperija]]i įgijus Pergamo karalystę, Lydija kartu su kitomis sritimis buvo paversta [[Azija (Romos provincija)|Azijos provincija]]. Tik [[296 m.]], Diokletiano reformų laikais, senąsias provincija suskaidžius, buvo sukurta Lydijos provincija, iš dalies atitinkanti pirminės Lydijos, kaip regiono, vietą. Bizantijos imperijos laikais vėl atlikus administracines reformas, šis pavadinimas pamažu nunyko.
 
{{SavStr}}