Orbitinis rezonansas

Dangaus mechanikoje orbitiniu rezonansu vadinamas reiškinys, kai du dangaus kūnai, besisukantys aplink trečiąjį, periodiškai gravitaciškai veikia vienas kitą, paprastai dėl to, kad jų orbitinių periodų santykis yra santykis tarp dviejų nedidelių sveikųjų skaičių. Pavyzdžiui, 2:3 orbitinis rezonansas tarp Plutono ir Neptūno reiškia, kad Plutonas aplink Saulę per tam tikrą laiko tarpą apsisuka 2 kartus, o Neptūnas - 3.

Orbitinis rezonansas žymiai sustiprina bendrą kūnų gravitacinę sąveiką. Dauguma atvejų tokia sąveika nėra stabili, t.y. abiejų kūnų judesio kiekio momentai ir orbitos kinta tol, kol rezonansas daugiau nebeegzistuoja. Tačiau kai kuriais atvejais rezonansinė sistema būna stabili ir save koreguojanti - pavyzdžiui, 1:2:4 rezonansas tarp Jupiterio palydovų Ganimedo, Europos ir Ijo, arba jau minėtas 2:3 rezonansas tarp Plutono ir Neptūno. Atskiras atvejis yra 1:1 rezonansas tarp kūnų su panašių skersmenų orbitomis. Tokiu atveju didesni Saulės sistemos kūnai išvalo savo orbitų kaimynystę nuo ten esančių kūnų - toks elgesys šiuo metu yra dalis planetos apibrėžimo.

Orbitinio rezonanso rūšys

Vidutinio judėjimo orbitinis rezonansas atsitinka, kai dviejų kūnų sukimosi periodų santykis yra santykis tarp dviejų sveikųjų skaičių. Tai gali arba stabilizuoti, arba destabilizuoti orbitas. Orbitos stabilizuojasi, kai kūnai niekada nepriartėja arti vienas kito. Tokio rezonanso pavyzdžiai:

   * Plutonas yra stabilioje orbitoje, nepaisant to, kad jis kerta daug didesnio Neptūno orbitą. Taip yra todėl, kad 2:3 santykio rezonansas visada jį laiko dideliu atstumu nuo milžinės planetos. Daugybė kitų Neptūno orbitą kertančių kūnų buvo pašalinti iš savo orbitų dėl stiprių Neptūno sukeliamų trikdžių.
   * Gliese 876b ir Gliese 876c egzoplanetos yra 2:1 orbitinio rezonanso būsenoje.