Palemonas (legendinis asmuo): Skirtumas tarp puslapio versijų

815 pridėta baitų ,  prieš 11 metų
vienas kitas faktograf. papildymas ir kt.
(tvark.)
(vienas kitas faktograf. papildymas ir kt.)
'''Palemonas''' – legendinis [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] ir kitų ankstyvosios [[LDK]] valdovų pirmtakas bei protėvis, kildintas iš [[senovės Roma|senovės Romos]] didikų. Pasak istoriko [[Juozas Tumelis|J. Tumelio]], ''Palemono'' vardą Lietuvos metraščių sudarytojai galėjo perimti iš romėnų istorikų raštų, kuriuose minimas kažkoks [[I a. pr. m. e.]] gyvenęs Palemonas, už paslaugas [[Markas Antonijus|Markui Antonijui]] iš pastarojo gavęs valdyti [[Pontas|Ponto]] sritį Mažojoje Azijoje. Tuo tarpu pretekstą sukurti Palemono legendą minėtų metraščių sudarytojams galėjo suteikti [[Janas Dlugošas]], kuris pirmasis pradėjo formuluoti lietuvių romėniškosios kilmės teoriją, ir [[Pilypas Kalimachas]], apie 1480 m. savo veikale ''Kardinolo Zbignevo Olesnickio gyvenimas'' iškėlęs lietuvių gališkosios kilmės hipotezę (pasak šios hipotezės, lietuvių tauta esą yra kilusi iš senovės galų, kuriuos į būsimos Lietuvos teritoriją nežinia kuriais laikais atvedė dalies galų vadas '''''Lemonijus''''').
 
XV-XVI a. rašiusių lenkų istorikų veikaluose, Lietuvos metraščiuose ir kai kuriuose kituosekt. XV-XVI a. šaltiniuose įvairiais variantais pateikta Palemono legenda, kuri yra lietuvių romėniškosios kilmės teorijos sudėtinė dalis, susiformavo XV a. antrojojepaskutiniaisiais pusėjedešimtmečiais ir XVI a. pirmaisiaisI dešimtmečiais.pusėje Pasakbei daliesviduryje; minėtų šaltinių, IXVI a. pr.viduryje m.lenkų e. Romos Respublikoje vykstant pilietiniam karui,istorikas [[Pompėjus|PompėjausMartynas Kromeris]] laivyno vadas Publijus Libonas, kurį vėlesniais laikaisLietuvos Lietuvojemetraščių žmonėsPalemoną esąpirmasis ėmė vadinti „Palemonu“, paliko tėvynę ir išvyko į šiaurę kartutapatinti su žmona, vaikais ir 500 Romos patricijų. Apiplaukę Europą, jie išlipo į krantą ties [[Nemuno deltaPompėjus|Nemuno žiotimisPompėjaus]]; toliaubendražygiu tiePublijumi pabėgėliai esą plaukę Nemunu iki [[Dubysa|Dubysos]], o pastarosios pakrantėje įkūrę pilį (žrLibonu. [[Palemono kalnas]]).
 
Pasak dalies minėtų šaltinių, I a. pr. m. e. Romos Respublikoje vykstant pilietiniam karui, Pompėjaus laivyno vadas Publijus Libonas, kurį vėlesniais laikais Lietuvoje žmonės esą ėmė vadinti „Palemonu“, paliko tėvynę ir išvyko į šiaurę kartu su žmona, vaikais ir 500 Romos patricijų. Apiplaukę Europą, jie išlipo į krantą ties [[Nemuno delta|Nemuno žiotimis]]; toliau tie pabėgėliai esą plaukę Nemunu iki [[Dubysa|Dubysos]], o ties pastarosios žiotimis, ant gražios ąžuolų giria apaugusios [[Palemono kalnas|kalvos]] įkūrę pilį ar šventyklą.
Pasak kitos Palemono legendos metraštinės versijos, Palemonas buvo Romos imperatoriaus [[Neronas|Nerono]] giminaitis; gelbėdamasis nuo Nerono persekiojimų, jis su šeima ir 500 valdinių pabėgęs iš Italijos ir apsigyvenęs prie Nemuno, Jūros bei Dubysos upių. Iš Palemono vaikaičių esą kilo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir kunigaikščiai [[Alšėniškiai]] bei [[Giedraičiai (giminė)|Giedraičiai]], o iš kartu su Palemonu į Lietuvą neva atvykusių Romos patricijų palikuonių – didikai [[Goštautai]], [[Davainos]] ir [[Manvydai]].
 
Pasak kitos Palemono legendos metraštinės„metraštinės“ versijos, Palemonas buvo Romos imperatoriaus [[Neronas|Nerono]] giminaitis; gelbėdamasis nuo Nerono persekiojimų, jis su šeima ir 500 valdinių pabėgęs iš Italijos ir apsigyvenęs prie Nemuno, Jūros bei Dubysos upių. Iš Palemono vaikaičių esą kilo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir kunigaikščiai [[Alšėniškiai]] bei [[Giedraičiai (giminė)|Giedraičiai]], o iš kartu su Palemonu į Lietuvą neva atvykusių Romos patricijų palikuonių – didikai [[Goštautai]], [[Davainos]] ir [[Manvydai]].
 
Istoriografijoje nuo XVIII a. antrosios pusės Palemonas laikomas fiktyviu Lietuvos metraščių legendinės dalies personažu.
1 708

pakeitimai