Sauserių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Sauserių piliakalnis''' – [[piliakalnis (A 461P)]], vadinamas '''Pilale''' (A 461P), ir senovės gyvenvietė [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Sauseriai|Sauserių]] kaime, į šiaurės rytus nuo [[Kartena|Kartenos]] miestelio, 2,7 km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo kelio Kartena-[[Plungė]], 2,7 km į pietryčius nuo [[Minija|Minijos]] ir [[Salantas|Salanto]] santakos ([[Salantų regioninis parkas]]). <ref>[http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/pilgag/09.htm Julius Kanarskas. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998, p. 77-79.] ISBN 9986-491-46-0 </ref>

Piliakalnis yra Minijos dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, 0,4 km į šiaurę nuo kitame Minijos krante esančio [[Dauginčių piliakalnis|Dauginčių piliakalnio]], tačiau [[datavimas|datuojamas]] ankstesniu laikotarpiu – I tūkstantmečio pirmaja puse. Ant jo stovėjo [[kuršiai|kuršių]] pilis. Piliakalnio apylinkėse prie Salanto upės rastas akmeninis laivinis kovos [[kirvis]] ir vėlyvesnio laikotarpio [[Žalvaris|žalvarinis]] įmovinis kirvis, įmovinis, su ąsele, priskiriamas Žygaičių tipui ir datuojamas 700–550 m.p.m.e prieš Kr. Gali būti, kad šis kirvis Sauserius pasiekė iš [[Semba|Sembos]] pusiasalio arba [[Nemunas|Nemuno]] žemupio.

PilakalnįPilį pasiekti buvo galima tik iš šiaurės rytų pusės, per gyvenvietėgyvenvietę ir per įtvirtintą priešpilį. Tarp gyvenvietės ir piliakalnio buvo iškastas griovys ir supiltas gynybinis pylimas. Tarp jo ir piliakalnio aikštelės buvo įrengtas apie 13 m pločio priešpilis, kurį nuo aikštelės skyrė 35 m ilgio, 6–7 m pločio ir 1,7–2 m aukščio pylimas. Tarp pylimo ir Minijos šlaito buvo vartai, vedę iš priešpilio į piliakalniopilies kiemą. Piliakalnio aikštelė trapecijos formos, 50 m ilgio šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi ir 35 m pločio. Piliakalnis apleistas II tūkstantmečio pradžioje, greičiausiai prasidėjus kovoms su [[kryžiuočiai]]s.<ref>[http://www.llt.lt/pdf/archeologija_194-220.pdf Kartenos apylinkių proistorė]</ref>

Pietrytiniame piliakalnio šlaite vykstant deformacijoms, kurias sukėlė nustelbę žolinę-velėninę dangą augdami medžiai bei krūmai ir tekėdamas šlaitu iš aikštelės ir gretimų plotų kritulių vanduo, bei prasidėjus ir gilesnių sluoksnių erozijai, susiformavus išgraužoms, buvo parengtas apsauginis projektas. [[1996]]-[[1997]] m. paviršinei erozijai sustabdyti šlaite įrengtos žabų tvorelių užtvaros, suformuotas apsauginis pylimėlispylimas piliakalnio aikštelėspapilio pietrytiniame pakraštyje ir užpiltos duobės gynybiniopiliakalnio pylimogynybiniame viršujepylime. Šlaite sutvarkyti želdiniai, pašalinant krūmus, pažeistus medžius ir sausuolius bei iškertant visas atžalas.

Piliakalnio papilio archeologinius tyrimus 1997 m. atliko archeologas Julius Kanarskas ([[Kretingos muziejus]]). Ištirtas 179 m² plotas, aptiktas kultūrinis sluoksnis, 82 stulpavietės, 42 grioviai, 1 židinys, surinkta keramikos šukių ir titnago nuoskalų. Tyrinėjimai parodė, kad šioje vietoje prasideda priešpilio senovėspapilio gyvenvietė, apie kurios buvimą anksčiau tik spėliota. Viršutinė kultūrinio sluoksnio dalis sunaikinta ariant dirvą. Po armeniu išlikusios kultūrinio sluoksnio dalies storis vidutiniškai tesiekiasiekia nuo 6 iki 20 cm. Dar labiau kultūrinis sluoksnis sumaitotas aukštumos pakraštyje, kuriame seniau buvę kasami bulviarūsiai. <ref>[[Julius Kanarskas]]. Ką mena Sauserių senovė. Švyturys (Kretinga). 1998, kovo 18, nr. 21</ref>

Vienas stulpavietes sudarė į gruntą įkaltų nusmailintų stulpų duobės (iš viso 40), kurių skersmuo 4–5 cm, o gylis 29–42 cm nuo esamo žemės paviršiaus. Skersiniame pjūvyjeSkerspjūvyje jos siaurėjo dugnosmailėjo link. Visos šio tipo stulpavietės rastos tyrinėto ploto šiaurės rytų–rytiniame pakraštyjedugno. kitokio tipoKitas stulpavietes (iš viso 42) sudarė į gruntą 30–63 cm gylyje nuo esamo žemės paviršiaus įkastų stulpų duobesduobės. Jos vidutiniškai 30–32 cm skersmens,(rečiau bet pasitaikė siauresnių,– 15–20 cm) skersmens ir platesnių, perpusapvalios 70formos cm skersmens, pavienių stulpaviečių. Skersiniame pjūvyje jos siaurėjančios dugno link, dažniausiai viena sienelė statesnė, o kita nuožulnesnė, dugnas užapvalintasskerspjūvio. Daugelio šių stulpaviečių užpile rasta smulkių angliukų. ŠioStulpavietės tipo stulpavietės rastos tyrinėto ploto centrinėje dalyje ir prasidėjo maždaug per 10 m nuo piliakalnio išorinio pylimo. Stulpaviečių išsidėstymas kol kas neleidžia atsekti pastatų kontūrų.žymi Tambuvusių būtinastulpinės ištirtikonstrukcijos didesnįstatinių plotąvietas.

Pietvakarinėje-vakarinėjeArčiau dalyje,piliakalnio arčiausiai piliakalniopriešpilio, iki 9–104-5 m pločionuo juostojejo palei piliakalnio išorinį pylimą ir 4–5 m atstumu nuoišorinio pylimo ištirtasištirta 8 m ilgio,dalis 1,6 m pločio ir 48–60 cm gylio griovysapsauginio griovio, iškastasiškasto lygiagrečiai su pylimupylimui. Jame stulpaviečių neaptikta, bet rastaaptikta keramikos šukių, smulkių angliukų, molio tinko gabalėlis, juodo [[titnagas|titnago]] nuoskala, o šiaurės vakarų gale ištirta grupė akmenų, kurie greičiausiai buvę panaudoti stulpo pagrindui sutvirtinti. Manoma, kad tai apsauginio griovio liekanos. Apie 2,3 ir 8,0 m į šiaurės rytusišorę nuo apsauginio griovio ištirti dar 2 lygiagrečiai su pylimu einantys siauri grioviaigrioveliai. Jie 35–48 cm pločio, 44–53 cm gylyje nuo žemės paviršiausgylio, pilniužpildyti tamsiostamsia maišytosmaišyta žemėsžeme, kurioje pasitaikėrasta keletas pavieniųlipdytos keramikos šukių ir angliukų. Ties pirmojo iš šių griovių kraštine nuo piliakalnio pusės aptiktos trys akmenų grupės, kurios, atrodo, rėmė seniau čia stovėjusių stulpų pagrindus. Tarp didžiojojų ir pirmoapsauginio siaurojogriovio griovių aptiktasištirtas židinys, kurio dugnas netvarkingai išklotas smulkiais raudonos spalvos skaldytais akmenukais. <ref>Julius Kanarskas. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai</ref>