Sauserių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
n
 
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 27:
 
== Tyrimai ==
Piliakalnio žvalgomuosiuspapilio archeologinius tyrimus 1997 m. atliko [[Kretingosarcheologas muziejus]]Julius archeologaiKanarskas [[DonatasKretingos Butkus]] ir [[Julius Kanarskasmuziejus]]. Ištirtas 179 m² plotas, aptiktas kultūrinis sluoksnis, 82 stulpavietės, 4 grioviai, 1 židinys, surinkta keramikos šukių ir titnago nuoskalų. Tyrinėjimai parodė, kad šioje vietoje prasideda priešpilio senovės gyvenvietė, apie kurios buvimą anksčiau tik spėliota. Viršutinė kultūrinio sluoksnio dalis sunaikinta ariant dirvą. Po armeniu išlikusios kultūrinio sluoksnio dalies storis vidutiniškai tesiekia nuo 6 iki 20 cm. Dar labiau kultūrinis sluoksnis sumaitotas aukštumos pakraštyje, kuriame seniau buvę bulviarūsiai. <ref>[[Julius Kanarskas]]. Ką mena Sauserių senovė. Švyturys (Kretinga). 1998, kovo 18, nr. 21</ref>
 
Vienas stulpavietes sudarė į gruntą įkaltų stulpų duobės (iš viso 40), kurių skersmuo 4–5 cm, o gylis 29–42 cm nuo esamo žemės paviršiaus. Skersiniame pjūvyje jos siaurėjo dugno link. Visos šio tipo stulpavietės rastos tyrinėto ploto šiaurės rytų–rytiniame pakraštyje. kitokio tipo stulpavietes (iš viso 42) sudarė į gruntą 30–63 cm gylyje nuo esamo žemės paviršiaus įkastų stulpų duobes. Jos vidutiniškai 30–32 cm skersmens, bet pasitaikė siauresnių, 15–20 cm skersmens ir platesnių, per 70 cm skersmens, pavienių stulpaviečių. Skersiniame pjūvyje jos siaurėjančios dugno link, dažniausiai viena sienelė statesnė, o kita nuožulnesnė, dugnas užapvalintas. Daugelio šių stulpaviečių užpile rasta smulkių angliukų. Šio tipo stulpavietės rastos tyrinėto ploto centrinėje dalyje ir prasidėjo maždaug per 10 m nuo piliakalnio išorinio pylimo. Stulpaviečių išsidėstymas kol kas neleidžia atsekti pastatų kontūrų. Tam būtina ištirti didesnį plotą.