Voluinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 21:
1340 m. mirė [[Haličo-Voluinės kunigaikštystė|Haličo-Voluinės]] kunigaikštis [[Jurijus Boleslavas Traidenis]]. [[Gediminas|Gedimino]] sūnaus Liubarto žmona buvo paskutinė iš Haličo karalių giminės, taigi Liubartas pretendavo į visą Haliča ir Voluinę. Lenkijos karalius [[Kazimieras III]] taip pat siekė šio sosto, taigi jis užėmė [[Pšemyslis|Pšemyslio]] žemę, o vėliau ir [[Lvovas|Lvovą]]. Tarp Liubarto ir Kazimiero III prasidėjo ilgametė kova dėl Galicijos (Halyčo) karaliaus vardo, šios kovos metu Liubartas užėmė [[Voluinės Vladimiras|Vladimirą]], [[Kremenecas|Kremenecą]], [[Belzas|Belzą]], bet dėl išdavystės pateko į Kazimiero nelaisvę, iš kurios jį išlaisvino brolis [[Kęstutis]].
Liubartas užsitikrino [[Maskvos kunigaikštystė|Maskvos]] kunigaikščio [[Simeonas|Simeono]] paramą ir ėmė drąsiau veikti prieš Lenkiją. 1349 Kazimieras užėmė Voluinę, bet vos tik jam paleidus kareivius į namus, Liubartas ir Kęstutis pasiuntė savo karius į [[
Po [[Liubartas|Liubarto]] mirties, kunigaikščio titulą perėmė jo sūnus [[Fiodoras]], kuris mirė 1431 m.
Po 1569 [[Liublino unija|Liublino unijos]], Voluinė tap [[LLV]] provincija. Šiuo laikotarpiu teritoriją apgyvendino [[lenkai]] ir [[žydai]]. Buvo atidaryta daug [[katalikybė|Romos katalikų]] ir
Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo LLV padalijimo]] 1795 m. Voluinė tapo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Voluinės gubernija]]. XIX a. pabaigoje Voluinėje gyveno virš 200 000 [[vokiečiai|vokiečių]], imigravusių iš [[Lenkija|Lenkijos]], taip pat gyveno ir [[čekai|čekų]] mažuma.
| |||