Romos provincijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Senovės Roma|Senovės Romoje]] '''provincija''' (Lotyniškai ''provincia'', daugiskaita ''provinciae'') buvo pagrindinis ir iki [[tetrarchija|tetrarchijos]] (apie [[296]] m.) didžiausias [[Romos imperija|Romos imperijos]] valdų administracinis ir teritorinis vienetas už [[Italijos pusiasalis|Italijos pusiasalio]] ribų.

[[Romos respublika|Romos respublikoje]] gubernatorius būdavo skiriamas vieniems metams. Metų pradžioje provincijos būdavo skiriamos būsimiems gubernatoriams burtų būdu ar tiesioginiu paskyrimu. Paprastai provincijas, kur galima tikėtis problemų ([[barbarai|barbarų]] įsiveržimai, vidaus maištai) duodavo buvusiems konsulams, turintiems didelį prestižą ir patirtį. Legionų paskirstymas irgi priklausė nuo tikėtino pavojaus. [[14 m.]] [[Lusitanija]] neturėjo nuolatinių legionų, o [[Vidinė Germanija|Vidinėje Germanijoje]], kur buvo nerami [[Reinas|Reino]] siena su [[germanai]]s, buvo keturių legionų įgula. Būsimi gubernatoriai labiausiai troško problemiškų provincijų. Problemos reiškia karą, o karas – karo grobį, vergus ir galimybes praturtėti. [[Sicilija]] buvo pirmoji Romos provincija nuo [[241 m. pr. m. e.]] po truputį užimta per [[Pirmasis Pūnų karas|Pirmąjį pūnų karą]] (264–241[[264 m. pr. m. e.|264]]–[[241 m. pr. m. e.]]).