Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

48 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
== Istorija ==
=== Adanija ir Kicuvatna ===
[[II tūkstantmetyjetūkst. pr. m. e.]] Kilikijos teritorijoje susikūrė jūrinė valstybė, kurios svarbiausias miestas buvo [[Adana]] (Hetitų vadinama ''Adanija''). Spėjama, kad ji buvo apgyvendinta [[luviai|luvių]] tautos. [[XVI a. pr. m. e.]] pradžioje [[hetitai]] šiaurėje kūrė savo galingą imperiją, ir užkariavimų metu prijungė ją prie savo valstybės kartu su Sirijos miestais-valstybėmis.
 
Tačiau po hetitų valdovo [[Muršilis|Muršilio]] nužudymo, Adanija vėl atsiskyrė, ir čia gana greitai įsigalėjo [[huritai]]. Nuo tada [[asirai|asirų]] ir [[hetitai|hetitų]] šaltiniai mini valstybę ''Kicuvatna'' (''Kizzuwatna''), kuri tapatinama su Kilikijos teritorija. Čia gyveno susimaišę [[luviai]] ir [[huritai]]. Jos sostinė buvo ''Kummani'', įkurta aukštai kalnuose, valstybės šiaurėje.
 
Kicuvatna klestėjo dėka prekybinių kelių, kurie ėjo per jos teritoriją. Tiek kultūriškai, tiek geografiškai būdama tarp [[Hetitų valstybė]]s, [[II tūkst. pr. m. e.]] viduryje ji tapo svarbia strategine karalyste permaininguose santykiuose tarp hetitų karalystės ir [[Mitanija|Mitanijos]]. Iš pradžių ji palaikė hetitų pusę, vėliau - Mitanijos.
 
[[1380 m. pr. m. e.]] hetitų valdovas Arnuvandas užkariavo Kicuvatną, kuri [[XIV a. pr. m. e.]] viduryje sukilo, tačiau vėl buvo prijungta prie Imperijos.
 
=== Kilikijos ir Kuės karalystės ===
 
=== Persijos, graikų ir Romos imperijų laikotarpiai ===
Apie [[540 m. pr. m. e.]] [[Achemenidų imperija]] užėmė Kilikiją ir įsteigė to paties pavadinimo [[satrapija|satrapiją]]. Joje buvo palikta paveldima karalių valdžia, tačiau satrapija turėjo mokėti kasmetinę [[duoklė|duoklę]].
Užkariavus [[Aleksandras Makedonietis|Aleksandrui Makedoniečiui]], Kilikija buvo prijungta prie Makedonijos imperijos. Po Aleksandro mirties Likija atiteko Antigonui Vienaakiui, o po Ipso mūšio [[301 m. pr. m. e.]] - [[Ptolemėjai|Ptolemėjų Egiptui]]. Tačiau šie ilgainiui neteko įtakos Kilikijoje, ir ši absorbuota į [[Seleukidų imperija|Seleukidų imperiją]].
 
Tačiau Seleukidai valdė tik rytinę Kilikijos dalį, o vakarinė Kilikija buvo visiškai nekontroliuojama. Ji tapo antikos piratų prieglobsčiu. Maža to, [[83 m. pr. m. e.]] į teritoriją įsiveržė [[armėnai|Armėnijos]] valdovas [[Tigranas]], kuris 10-čiai metų prijungė Kilikiją prie Didžiosios Armėnijos. [[Romos imperija]]i iš pradžių užėmus vakarinę Kilikiją, [[Pompėjus]] [[67 m. pr. m. e.]] sutramdė piratus, o [[64 m. pr. m. e.]] sujungė abi dalis, suformuodamas Kilikijos provinciją.
 
=== Islamiškasis, Bizantiškasis ir armėniškasis laikotarpiai ===
[[VII a.]] Kilikija buvo užkariauta [[arabai|arabų]] ir prijungta prie [[Kalifatas|Kalifato]]. [[IX a.]] [[Bizantijos imperija]] susigrąžino šį regioną. Siekdami išguiti [[islamas|islamą]], Bizantijos imperatoriai skatino [[krikščionybė|krikščioniškų]] tautų apgyvendinimą Kilikijoje, ir tarp tų tautų aktyviausi buvo [[armėnai]], kurie sparčiai apgyvendino Kilikiją ir [[Kapadokija|Kapadokiją]].
 
[[XI a.]] Bizantijos imperijai nusilpus, armėnai šiose vietose sukilo ir įkūrė savo nepriklausomą valstybę ''Kilikijos Armėniją'', valdomą Rubenidų dinastijos. Ši valstybė išsilaikė iki [[XIV a.]]
{{Romos provincijos}}