Lucijus Kornelijus Sula: Skirtumas tarp puslapio versijų

9 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
==='''Romos diktatorius'''===
 
[[81 m. pr. m. e.]] pradžioje Senatas jį paskyrė diktatoriumi neribotam laikui, ''rei publicae constituendae causa'', o "Žmonių asamblėja" ratifikavo paskyrimą. Sula tapo Romos ir visų jos provincijų (išskyrus Ispaniją, kur [[Kvintas Sertorijus]] įkūrė nepriklausomą valstybę) valdovu. Ši neįprasta garbė buvo išimtis Romos politikoje nesuteikti visos valdžios vienam žmogui. Tai buvo precedentasprecendentas [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] diktatūrai ir [[Augustas|Augusto]] valdymui.
 
Valdydamas miestą Sula persekiojo priešininkus panašiai kaip Marijus ir Cina, kai jo nebuvo Romoje. Proskribcijomis ir paskelbdamas už įstatymų rybųribų jis nužudė apie 1500 kilmingųjų ([[raiteliai|raitelių]] ir senatorių), o pagal kai kuriuos šaltinius iki 9000. Kraujo praliejimas tęsėsi kelis mėnesius. Romėnai buvo žudomi dėl bet kokios priežasties ar iš vis be priežasties. Padėjęs proskribuotam žmogui, buvo baudžiamas mirties bausme. Valstybė konfiskavo ir aukcione pardavė proskribuotų žmonių turtus, taip padarydama Sulą ir jo rėmėjus nepaprastai turtingais. (Esantys proskribcijų sąrašuose rinkdavosi savižudybę ir pagal Romos įstatymus turtas atitekdavo įpėdiniams, o ne Sulai). Paskelbtųjų už įstatymų ribų sūnums ir anūkams buvo uždrausta eiti valstybės pareigas. Šis draudimas buvo neatšauktas trisdešimt metų.
 
Jaunasis Cezaris, Cinos žentas, buvo vienas iš Sulos taikinių ir paliko miestą. Jis išsigelbėjo giminaičių dėka, kurių dauguma rėmė Ciną, bet Sula savo memuaruose pažymėjo, kad gailisi išsaugojęs jo gyvybę, nes Cezaris pasižymėjo nepaprastai didelėmis ambicijomis. Svetonijus teigia, kad pasigailėdamas Cezario Sula perspėjo to prašančius, kad ateity Cezaris taps pavojumi jiems, tardamas "Cezaryje yra daugybė Marijų".
Galiausiai, rodydamas savo absoliučią valdžią, Sula išplėtė "[[Pomeranium]]", šventą Romos ribą, nepaliestą nuo karalių laikų. Iš tiesų jis bandė sužadinti [[Servijus Tulijus|Servijaus Tulijaus]] atminimą, kuris daug nuveikė kuriant Romos konstituciją ir buvo tikima, kad jis paskutinis žmogus atlikęs tokią ceremoniją ir Sula lygino save su tuo garsiu lyderiu. Daugelis Sulos reformų buvo nukreiptos į praeitį (dažnai iš naujo išleidžiant buvusius įstatymus), bet buvo nukreiptų ir į ateitį. Pvz.: jo įstatymai perfrazuojantys maišto apibrėžimą.
 
Po dviejų metų valdymo Sula pribloškė Romą atsisakydamas absoliučios valdžios. Jis išformavo savo legionus ir atstatė konsulų valdžią (pagal savo taisykles jis balotyravosibalotiravosi ir buvo išrinktas [[80 m. pr. m. e.]]). Jis atleido savo liktorius ir forume vaikščiojo be apsaugos, siųlydamassiūlydamas duoti ataskaitą už savo veiksmus kiekvienam piliečiui. Cezaris vėliau šaipėsi iš Sulos atsistatydinimo, teikdamas, kad "Sula nežinojo savo politinio ABC". Svetonijaus nuomone, ši patyčia labai arogantiška.
 
==='''Atsistatydinimas'''===