20:06, 7 liepos 2008 versija taisyti Thijs!bot (aptarimas \| indėlis) Botai 60 408 keitimai S robotas Pridedama: eo, he, nl Keičiama: sv ← Prieš tai darytas keitimas		19:11, 21 spalio 2008 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 3: Pueblų kultūrai priklauso hopiai (''Hopi''), ''Keres'', ''Acoma'', ''Tano'', ''Zuni'' ir jų protėviai anasaziai. Tarp žinomesnių pueblų centrų yra ''Mesa Verde'' [[Koloradas\|Kolorade]], ''Chaco Canyon'' [[Naujoji Meksika\|Naujojoje Meksikoje]] ir ''Canyon de Chelly'' [[Arizona\|Arizonoje]]. == Kalba ir gyvenama teritorija == Pueblo indėnai gyvena šiaurinėje Meksikoje ir dabartinėse [[JAV ~~valstijose~~valstijos]]e Arizonoje bei ~~[[Naujoji Meksika\|~~Naujojoje Meksikoje]], Kolorado plynaukštėje, prie [[Rio ~~Grandės~~Grandė]]s ir jos intakų. Maždaug 90-yje kaimų gyveno apie 40 000 žmonių. Iki šių laikų ~~apgyvendintais~~ išliko gyvenamos tik apie 30 gyvenviečių. Pueblo indėnai kalba keletu skiringų kalbų: Pueblo indėnai kalba keletu skiringų kalbų. didžiausia kalbinė grupė yra ''Tano'', priskiriama Kiowa-Tano kalbų šeimai. Tano sudaro trys pagrindinės kalbos: ''Tiwa'', ''Tewa'' ir ''Towa''. Tiwa kalba [[Taos]], [[Picuris]], [[Sandia]] ir [[Isleta]] gyventojai. Tewa yra [[Nambe]], [[Pojoaque]], [[San Ildefonso]], [[San Juan (tauta)\|San Juan]], [[Santa Clara (tauta)\|Santa Clara]] ir [[Tesuque]] pueblų kalba. [[Jemez]] yra vienintelis išlikęs pueblas, kuriame kalbama towa kalba. Kitą kalbų grupę sudaro ''Keres''. Tarp kalbančių Tano prie Rio Grandės ir jos intakų yra išsimėtę Keres kaimai [[Cochiti]], [[Santo Domingo]], [[San Felipe]], [[Santa Ana]] ir [[Zia]] ir toliau į vakarus – [[Laguna]] ir [[Acoma]]. Dar toliau vakaruose yra [[Zuni]] pueblas, kuriame kalbama ''Zuni'' kalba. Zuni priklauso ''Penuti'' kalbų šeimai ir nėra susijusi su jokia kita pietvakarių kalba, nes kiti Penuti kalba kalbantys indėnai gyvena Kalifornijoje. Šiaurinėje Arizonoje, Kolorado plokštikalnėje gyvena hopiai, kalbine prasme priklausantys Uto-actekų kalbų šeimos šošonų šakai. * Didžiausia kalbinė grupė yra ''Tano'', priskiriama Kiowa-Tano kalbų šeimai. Tano sudaro trys pagrindinės kalbos: ''Tiwa'', ''Tewa'' ir ''Towa''. Tiwa kalba [[Taos]], [[Picuris]], [[Sandia]] ir [[Isleta]] gyventojai. Tewa yra [[Nambe]], [[Pojoaque]], [[San Ildefonso]], [[San Juan (tauta)\|San Juan]], [[Santa Clara (tauta)\|Santa Clara]] ir [[Tesuque]] pueblų kalba. ** [[Jemez]] yra vienintelis išlikęs pueblas, kuriame kalbama towa kalba. * Kitą kalbų grupę sudaro ''Keres''. Tarp kalbančių Tano prie Rio Grandės ir jos intakų yra išsimėtę Keres kaimai [[Cochiti]], [[Santo Domingo]], [[San Felipe]], [[Santa Ana]] ir [[Zia]] ir toliau į vakarus – [[Laguna]] ir [[Acoma]]. * Dar toliau vakaruose yra [[Zuni]] pueblas, kuriame kalbama ''Zuni'' kalba. Zuni priklauso ''Penuti'' kalbų šeimai ir nėra susijusi su jokia kita pietvakarių kalba, nes kiti Penuti kalba kalbantys indėnai gyvena Kalifornijoje. Šiaurinėje Arizonoje, Kolorado plokštikalnėje gyvena hopiai, kalbine prasme priklausantys Uto-actekų kalbų šeimos šošonų šakai. Pueblų indėnus pagal jų kaimų išsidėstymą galima skirstyti į dvi grupes. ''Rytiniai pueblai'' (kalbantys Tano ir Keres kalbomis) gyvena prie Rio Grandės ir jos intakų ir turi nuolatinį vandens šaltinį, o tai leidžia jiems užsiimti drėkinamąja žemdirbyste. ''Vakariniai pueblai'' (hopiai, zuni, Acoma ir Laguna) dėl sunkiau prieinamo vandens užsiima paprasta [[žemdirbystė\|žemdirbyste]]. == Vystymasis == [[Image:HopiPueblo.1879.ws.jpg\|thumb\|Dalis hopių pueblo Arizonoje]] Pueblų kultūros pirmtake laikoma „Krepšių pynėjų“ kultūra. Iš pradžių tai buvo medžiotojų ir ~~rinkėjų~~rankiotojų gentys, bet maždaug nuo 750 m. jų gyvenimo būdas pasikeitė pradėjus užsiiminėti žemdirbyste. Aiškus ir užtikrintas maisto šaltinis leido ilgą laiką pasilikti vienoje vietoje. Pradėti statyti pirmieji tvirti namai, vadinami ''Pithouses'' (žeminės). Tai buvo pusiaužeminės, ~~pirmamidės~~piramidės pagrindo formos pastatai. [[Kategorija:Šiaurės Amerikos indėnai]]

Pueblai: Skirtumas tarp puslapio versijų