|
==Istorija==
===
===Civilizacijos kūrimasis===
VI tūkst. pr. m. e. jau būta gyvenviečių. Civilizacijos kūrimąsi paskatino gamtos sąlygos. Tuomet Mesopotamija buvo nederlinga, ir perėjimas prie nederlingos žemės drėkinimo ir buvo civilizacijos atsiradimo priežastis.
Civilizacijai susikurti būtina: bendra istorija(praeitis) ir bendra religija.
Nipūras buvo seniausias dvylikos nomų religinis ir kultūrinis centras. Jame stovėjo dievo [[Enlilis|Enlilio]] šventykla. Urukas buvo pirmoji politinė šumerų sostinė. Jame stovėjo [[zikuratas]] deivei Inanai. Uruko liekanų sluoksniuose rastos pirmosios šumerų piktografiniu raštu išmargintos lentelės. Raštas atsirado dėl ūkio poreikių. Perėjo tokias stadijas: piktografinis – ideografinis – fonetinis. Raštą iš šumerų perėmė dukterinė Babilono civilizacija, o taip pat ir [[asirai]], [[hetitai]], [[kanaaniečiai]]. Rašoma buvo ant [[molinė lentelė|molinių lentelių]]. Su autentiškais Mesopotamijos rašmenų pavyzdžiais susipažinti galima Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje.ngnbfgbtb▼===Uruko apylinkės (4300–3100 pr. m. e.)===
Susimaišius Mesopotamijos pietuose gyvenantiems ubaidams ir iš Arabijos dykumos atsikėlusiems [[semitai|semitams]] apie IV tūkst. pr. m. e. pietų Mesopotamijoje susidarė šumerai. Šumerai sukūrė kanalų tinklą [[Tigris|Tigro]] ir [[Eufratas|Eufrato]] [[žemupis|žemupyje]] sausindami ten buvusias [[pelkė|pelkes]]. Atsirado pirmieji miestai, kurių svarbiausias buvo [[Urukas]], kuriame gyveno apie 10 000 gyventojų. Apie 3400 metus pr. m. e. atsirado raštas, 4-to tūkstantmečio pabaigoje – [[bronza]]. Didesniuose miestuose atsirado amatininkų, vystėsi [[prekyba]]..
===Tolesnė civilizacijos raida===
Šumerų civilizacija buvo miestų civilizacija – ją sudarė vienas nuo kito atskirti 12 miestų (nomų), kurie buvo glaudžiai susiję prekybiniais, ideologiniais, politiniais ryšiais. Tuo tarpu Mesopotamijos šiaurėje apsigyveno akadų gentys. Tarp šumerų ir [[Akadai|akadų]] susikūrė zona, kurioje gyveno abiejų genčių žmonės.
Maždaug 3-ame tūkstantmetyje pr. m. e. Šumerą sudarė daugybė miestų-valstybių, valdomų atskirų karalių. Iš pradžių Šumero miestai: Adabas, [[Eridu]], Isinas, Kišas, Kulabas, Larsamas, Ūras, Urukas, [[Lagašas]], Nipūras buvo nepriklausomi. Pirmasis žinomas šumerų valdovas buvo Etana, kuris gyveno apie 2800 m. pr. m. e. ir buvo [[Kišas|Kišo]] valdovas. Apie 2800 m. pr. m. e. Šumero miestai buvo sujungti į Senovės Šumero valstybę su besikeičiančiais valdovais.
▲Nipūras buvo seniausias dvylikos nomų religinis ir kultūrinis centras. Jame stovėjo dievo [[Enlilis|Enlilio]] šventykla. Urukas buvo pirmoji politinė šumerų sostinė. Jame stovėjo [[zikuratas]] deivei Inanai. Uruko liekanų sluoksniuose rastos pirmosios šumerų piktografiniu raštu išmargintos lentelės. Raštas atsirado dėl ūkio poreikių. Perėjo tokias stadijas: piktografinis – ideografinis – fonetinis. Raštą iš šumerų perėmė dukterinė Babilono civilizacija, o taip pat ir [[asirai]], [[hetitai]], [[kanaaniečiai]]. Rašoma buvo ant [[molinė lentelė|molinių lentelių]]. Su autentiškais Mesopotamijos rašmenų pavyzdžiais susipažinti galima Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekoje.
LENKAMS MIRTIS :DD
==Šumerų religija==
| 