Aleksandras Kačanauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Image:PLCH-KAČANAUSKAS ALEKSANDRAS.jpg|thumb|right|200px|Aleksandras Kačanauskas]]
'''Aleksandras Kačanauskas''' ([[1882]] m. [[birželio 2]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1959]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – kompozitorius, vargonininkas, dainininkas ([[baritonas]]), chorvedys ir pedagogas.
== Biografija ==
Eilutė 12:
[[1911]] m. buvo išvykęs į [[Varšuva|Varšuvą]], kur dirbo pedagoginį darbą, akompanavo koncertuose. Vėl grįžęs į Rygą, vargonininkavo Šv. Alberto bažnyčioje, [[1916]] – [[1919]] m. studijavo [[Peterburgas|Peterburgo]] konservatorijoje dainavimą (E. Sonkės ir I. Prianišnikovo klasėse), vadovavo lietuvių chorams ir rengė koncertus. Po [[Česlovas Sasnauskas|Česlovo Sasnausko]] mirties užėmė vargonininko ir choro vadovo vietą Šv. Kotrynos bažnyčioje.
[[1920]] m. grįžęs į Lietuvą, apsigyveno Kaune ir įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą. [[1921]] m. [[Karo muziejus|Karo muziejaus]] sodelio bokšte suderino varpus, rūpinosi jų priežiūra. Įstojęs į Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekciją, su kitais menininkais organizavo [[Lietuvos opera|Lietuvos operą]], [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] dėstė fortepijoną ir solfedžio, vadovavo moksleivių chorui. [[1920]] – [[1921]] m.m. vadovavo „Dainos“ draugijos chorui, kurį laiką [[KKS|Kauno kunigų seminarijoje]] dėstė [[grigališkasis choralas|grigališkąjį giedojimą]] ir vadovavo klierikų chorui. [[1923]] m. solinio dainavimo dar mokėsi Varšuvoje, [[Viena|Vienoje]] ir [[Roma|Romoje]].
[[1924]] m. suorganizavo „Lietuvių muzikų-menininkų“ draugiją ir buvo jos pirmininkas. Buvo 1924 m. pirmosios visos Lietuvos [[dainų šventė]]s organizacinio komiteto narys, dėstė šio komiteto surengtuose chorvedžių kursuose. Norėdamas kelti bažnytinės ir pasaulietinės muzikos meninį lygį, [[1925]] m. suorganizavo Šv. Cecilijos vargonininkų draugiją ir buvo jos pirmininkas, dalyvavo Filharmonijos draugijos veikloje. Taip pat buvo 1925 ir [[1932]] m. vasarų vargonininkų kursų dėstytojas. Keletą metų Metropolijos kunigų seminarijoje dėstė bažnytinį choralą ir vargonininkavo katedroje. [[1939]] m. išrinktas į Lietuvos muzikų draugijos vargonininkų sekciją.
[[1928]] m. Kaune suorganizavo dainos mėgėjų mišrųjį chorą. Jį išmokė sudėtingų kūrinių, surengė su juo koncertų. [[1930]] m. choras su dideliu pasisekimu koncertavo [[Ryga|Rygoje]] ir [[Talinas|Taline]]. Kaip vargonininkas koncertų surengė Kauno [[Kauno soboras|Įgulos]] ir [[Jėzuitai|Jėzuitų]] bažnyčiose. [[1941]] m. Kaune subūrė „Perkūno“ chorą, o [[1948]] m. – Kauno respublikinės ligoninės chorą. [[1933]] – [[1947]] m.m. [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijoje]] dėstė fortepijoną ir dainavimą. [[1942]] m. buvo suteiktas profesoriaus vardas, bet vėliau nepripažintas – nuo [[1946]] m. e. profesoriaus pareigas.
[[1948]] – [[1957]] m.m. – [[Lietuvos valstybinė konservatorija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] dėstė muzikos teorijos disciplinas, buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.
[[1928]] m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio medaliu, o [[1938]] m. – Gedimino III laipsnio ordinu, 1957 m. kompozitoriui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. [[1991]] m. Kauno 2-ajai vaikų muzikos mokyklai suteiktas Aleksandro Kačanausko vardas.
== Kūryba ==
| |||