Karl Richard Lepsius

Karlas Richardas Lepsijus (1810 - 1884) - yra laikomas vokiečių egiptologijos pionieriumi ir pirmuoju, kuris praturtino Berlyno muziejų egiptietiškais radiniais.

Gyvenimas

Karlas gimė 1810 m. Prūsijoje, Saksonijoje, mokėsi graikų ir lotynų kalbas ir netgi parašė baigiamąjį darbą apie ankstyvąją lotynų kalbą bei neišifruotus jos tekstus, kuriuos savo jėgomis išvertė. Dėstytojai matydami jo atsidavimą senosioms kalboms, pasiūlo jam studijuoti Egipto hieroglifus, tačiau jis atsisako, nes Egiptas, pasak jo, visiškai nenaudinga vieta, todėl jam ten nėra ko gaišti. Po keliolikos metų (1833m.), jis nuvyksta į Paryžių, kur jam pasitaiko puiki galimybė pavartyti ir pasimokyti hieroglifų iš Žano Fransua Šampoljono ekspedicijoje surinktų užrašų.

Jis lanko Letrone paskaitas, kur gauną daug naudingos informacijos. Lepsijus sumano, pranokti Šampoljoą ir nuvykti toliau nei jis. Taigi jis išsiruošia į Egiptą.

Egiptologas

Subūręs aplink save kompetetingus prūsų mokslininkus ir dailininkus (brolius Aizenbachus) jis 1842 - 1854m. išvyksta į Egiptą, šią kelionę remia ir pats Prūsijos karalius Vilhelmas IV, kuriam svarbu užsitikrinti karaliaus erudito vardą. Lepsijus aplanko Gizos piramides, ant Cheopso viršūnės vokiečiai sutinka karaliaus gimtadienį, šiai progai atminti, Lepsijus įsako virš įėjimo į piramidę iškalti heroglifų maniera užrašą, skelbentį apie Prūsijos karaliaus šlovę ir kaip koks raštininkas pasirašo. ekspedicija nukeliauja iki pat Merojos, kur sutrukdo vietiniams karaliukams suniokoti ten esančias piramides.

Tačiau Lepsijus nesižavi Egiptu, jam nepatinka nei Egipto muzika, nei žmonės, nei valgiai. Jis nejautrus šio krašto grožiui. Grįžęs iš kelionės Lepsijus skiriamas profesoriumi Berlyno universitete ir paskelbia dvylikos tomų veikalą ,,Egipto ir Nubijos paminklai", iliustruotą 894 didelio formato (55x70) raižiniais, kuriais egiptologai naudojasi ir šiandiena.

Kova dėl eksponatų

Su Lepsijaus ekspedicija susijusi viena istorija sakoma, kad jis buvo nusižiūrėjęs Karnako šventyklos, karaliaus kambarį ir ketino jį parsigabenti į Vokietiją, tačiau kitas apsukrus tyrinėtojas Prisas d'Avenas( (gimęs 1807m.), kuris gabus dailininkas, 20 metų gyvenantis Egipte (Nubijoje ir Deltoje) bei pasivadinęs Edrisu Effendi, kad susitapatintų su arabais net viliki kaip jie) taip pat susidomi šiuo kambariu, todėl Prisas naktį pavogia šį kambarį ir sukrovęs į dėžes ima plukdyti Kairo link, pakeliui jis sutinka Lepsijų, kuris vyksta to paties Kambario į Karnaką. Lepsijus užkopia į Prisso laivo denį. Vienas liudininkas taip atpasakoja šią sceną: ,,Vokietis daktaras pripažįsta Prisui specialiai atvykęs į Egiptą išsivežti Tutmozio III protėvių salę, skirtą Berlyno muziejui. Prisas neišsiduoda, jog dėžėse, ant kurių jiedu sėdi ir geria kavą, supakuota būtent visi Karaliaus kambario reljefai." Taigi kambarys išvežamas į Luvrą, kur jis yra ir dabar. Prisas padovanojo Prancūzijai protėvių salę ir labai ilgą papirusą, kurį nupirko iš Gurnaho valstiečio. Tas Priso papirusas, saugomas Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje, gali būti laikomas seniausia pasaulio knyga: jis siekia 2000 metų pr.Kr yr yra kopija dar senesnio teksto, priskiriamo Ptahotepui, faraono, gyvenusio apie 2450m.pr.Kr., pareigūnui. Prisas taip pat žymus tuo, kad išleido knygą ,,Egipto meno istorija remiantis paminklais nuo pačių seniausių laikų iki romėnų viešpatavimo".

Indėlis

Lepsijus atveža į Berlyną taip pat nenusakoma lobį. Kelis šimtus statulų, papirusų, keliolika mumijų. Kai jo paklausiama ar tai nesužalojo Egipto jis atsako ,,geriau vogeme mes, nei tą patį daro vietiniai. Mes parodome kas liko iš didžios praeitis, nes jei nebūtų mūsų Egiptą užmirštų visi."

Su Lepsijumi baigiasi nuolatinis užseniečių grobstymas, dabar bus stengiamasi išsaugoti daiktus Egiptui.