Antiteistai teigia, jog tikėjimas [[Dievas|Dievu]] ir [[Pomirtinis pasaulis|pomirtiniu gyvenimu]] slopina žmogaus iniciatyvą aktyviai spręsti savo problemas čia ir dabar, bei skatina tiesiog nesitaikstyti su dabartine sunkia padėtimi. Antiteistų įsitikinimu, jei dabartinis pasaulis yra netikęs, būtina (užuot kentėjus ir laukus pomirtinio atpildo) rasti naujos, geresnės santvarkos principus bei (jei reikia, ir jėga) ja pakeisti dabartinę. Netinkamai besielgiantis žmogus turi bijoti ne Dievo, o jį supančios [[visuomenė]]s atpildo. Jei visuomenės [[Įstatymas|įstatymai]] neapsaugo jos narių nuo blogo tarpusavio elgesio, tokia visuomenė pasmerkta žlugti, užleisdama vietą geresnei. Paplitęs antiteistų teiginys, jog religija paprasčiausiai visada gina stipresniojo teisę, kuri ne visada yra morališkai pagrįsta.
Antiteistai taip pat teigia, kad praeityje dėl religinių pažiūrų išsaugojimo buvo nepateisinamai varžomi [[Astronomija|astronomijos]], [[Biologija|biologijos]] bei [[Evoliucija|evoliucijos]] teorijos mokslo tyrimai ir kad tariamai religiniu pagrindu yra buvę daug ne itin garbingų [[Karas|karų]]. ŠiemsŠiuos teiginiamsteiginius pagrįstipagrindžia jieistoriniai turi labai seniai įvykusių istorinių faktųfaktai ([[kryžiaus žygiai]], kai kurių mokslininkų persekiojimai (astronomas [[Giordano Bruno|Džordanas Bruno]] buvo sudegintas už savo teorijų skelbimą)). Tačiau šiuo metu religijos įtaka mokslinių tyrimų suvaržymui yra labai menka, irnes patysžymiai mokslininkaisumažėjusi teigia,ir jogpačios jų atrandami ar paneigiami faktai su Dievo buvimu neturi niekoreligijos bendrasvarba.
Kadangi bet kuriskuri tradicinistradicinė ar netradicinisnetradicinė tikėjimas Dievureligija, antiteistų nuomone, slopina aktyvią kovą ir prisideda prie esamos sunkios padėties išsaugojimo, antiteistai laiko visas religijas blogiu ir su jomis aktyviai kovoja. Ši kova yra svarbus antiteizmo skiriamasis bruožas, nes Dievo buvimu abejoja taip pat ir [[Agnosticizmas|agnostikai]] bei [[Ateizmas|ateistai]].
