Spektroskopinė dvinarė žvaigždė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
radialinis greitis, formatavimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Spektroskopinė dvinarė žvaigždė'''
Jei žvaigždės nariai skrieja priešingomis kryptimis, tai vieno nario spektro linijos paslenka į
Ilgesnį laiką stebint spektroskopinę dvinarę, matuojant abiejų komponenčių radialinius greičius, galima apskaičiuoti žvaigždės [[orbita|orbitą]]. Jos forma nustatoma stebint, kaip kinta radialinis greitis [[laikas|laiko]] atžvilgiu. Jei priklausomybė primena sinusoidę – žvaigždės orbita bus apskritimo formos. [[elipsė|Elipsės]] formos orbitos atvėju radialinio greičio priklausomybės nuo laiko grafinis vaizdas priklausys nuo jos ekscentriciteto ir padėties stebėtojo atžvilgiu.
Nėra imanoma nepriklausomai nustatyti dydžiojo pusašio ''a'' ir polinkio į orbitos plokštumą ''i'' vertes, tačiau did. pus. ir polinkio sinuso sandauga gali būti nustatyta ilgio vienetais. Jei įmanoma kitais budais nustatyti bent vieną iš tų dydžių, galima gauti orbitos sprendinį.
Retos yra dvinarės, kurios vienu metu yra ir [[Vizualinė dvinarė|vizualios]] ir spketroskopinės. Vizualios dvinarės nariai dažnai yra nutolę vienas nuo kito, tad jų periodas ilgas – matuojamas dešimtmečiais arba ilgiau, taigi radialiniai greičiai per maži, kad juos galima būtų matuoti spektroskopiškai. Spektroskopinės dvinarės atvirkščiai – turi pakankamus matavimams orbitinius greičius – tačiau nariai yra per arti, kad galima būtų juos atskirti vizualiai. Taigi sistemos, kurios yra vienu metu vizualinės ir spektroskopinės turi būtų arti Žemės. Tokios žvaigždės dažnai pateikia daug vertingos informacijos.
[[Kategorija:Žvaigždės]]
|