Magistratas (savivalda): Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Senovės Roma|Senovės Romoje]] magistratas buvo aukščiausias miesto (lot. ''municipium'') valdininkas, renkamas tiesioginiuose rinkimuose. Pagal karjeros laipsnių hierarchiją (''cursus honorum''), magistratų pareigos buvo [[kvestorius]] (finansų valdytojas), [[edilas]] (miesto valdytojas), [[pretorius]] (teisėjas), [[konsulas]] (du Romos respublikos vadovai, renkami kasmet). Aukščiausias magistrato laipsnis buvo cenzorius, skiriamas 5 metams.

Juridinį savivaldos pagrindą daugelio viduramžių šalių savivaldybėms padėjo [[1188]] m. Vokietijos [[Magdeburgas|Magdeburgo]] [[arkivyskupas|arkivyskupo]] Vychmano miestelėnams suteiktos privilegijos, bei [[1221]] m. sudarytas paprotinės teisės kodeksasrinkinys [[Saksų veidrodis]]. Šiais dokumentais buvo įtvirtinta miestelėnų teisė rinkti miestų valdžią – magistratą ir prisiekusiuosius posėdininkus, vadinamus suolininkais (t.y. teismą), patiems reguliuoti prekybą ir amatus bei rinkti mokesčius. Magdeburgo teisė greitai paplito Vokietijos, [[Čekija|Čekijos]], [[Vengrija|Vengrijos]], [[Lenkija|Lenkijos]] miestuose.