Panonijos lyguma: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: pt:Planície da Panónia |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Carpathian Basin-Pannonian Basin.jpg|thumb|240px|Panonijos geografija]]
[[Image:Hortobagy-ziehbrunnen.jpg|thumb|right|240px|Panonijos lygumos kraštovaizdis Vengrijoje]]
'''Panonijos lyguma, Dunojaus Vidurupio lyguma, Tisos-Dunojaus žemuma''' (vengr. ''Kárpát-medence'', serb. ''Панонска низија'') – didelė lyguma [[Centrinė Europa|Centrinėje Europoje]], [[Dunojus|Dunojaus]] baseine,
== Geografija == [[ Didžioji lygumos dalis yra [[Vengrija|Vengrijoje]] ir [[Serbija|Serbijoje]] ([[Vojvodina|Vojvodinoje]]), tačiau taip pat užima dalį [[Kroatija|Kroatijos]], [[Austrija|Austrijos]], [[Slovakija|Slovakijos]], [[Rumunija|Rumunijos]], [[Ukraina|Ukrainos]] teritorijų. Šiaurėje remiasi į [[Karpatai|Karpatų kalnus]], rytuose – į [[Transilvanijos plynaukštė|Transilvanijos plynaukštę]], pietuose – į [[Dinarai|Dinarų kalnus]], vakaruose – į [[Alpės|Alpes]]. Susidarė [[pliocenas|plioceno]] periode išdžiūvus [[Panonijos jūra]]i. Plotas apie 200 tūkst. km². Sudaryta iš [[Alfioldas|Didžiosios Vengrijos lygumos (Alfioldo)]]: Didžiojo Alfioldo (pietuose ir rytuose) ir Mažojo Alfioldo (šiaurės vakaruose); [[Dunantulis|Dunantulio]], [[Kišafioldas|Kišalfioldo]]. Paviršius lygus, vietomis šiek tiek kalvotas, su iškylančiais kalnų masyvais. Prateka [[Dunojus]], [[Tisa]], [[Sava]]. Šiaurės vakaruose telkšo [[Balatonas|Balatono ežeras]]. Vyrauja [[miškastepė]]s ir [[stepės]] ([[pušta]]). Intensyvi [[žemdirbystė]] ([[kviečiai]], [[kukurūzai]], [[ryžiai]]; sodai, [[vynuogynas|vynuogynai]]). == Miestai ==
Svarbiausi miestai: [[Budapeštas]], [[Timišoara]], [[Novi Sadas]], [[Debrecenas]], [[Pečas (Vengrija)|Pečas]], [[Segedas]].
== Istorija ==
{{Vengrijos istorija}}
{{Main|Panonijos istorija}}
Panonijos regionas dėl savo gamtinių sąlygų gali būti traktuojamas kaip [[Didžioji stepė|Didžiosios stepės]] vakariausia dalis, esanti į vakarus nuo [[Ponto stepė]]s, nuo kurios ją skiria kalnai. Tai nulėmė, kad Panonijos istorija ilgą laiką buvo susijusi su Didžiosios stepės tautų migracijomis. Šiame regione kirtosi bei maišėsi azijinės ir europinės kultūros, šis regionas ilgai buvo klajoklių tautų avanpostas Europoje, iš kur buvo organizuojami siaubiamieji žygiai.
Seniausi Panonijos gyventojai buvo [[trakai]], [[ilyrai]], keltų migracijos laikais čia atsikėlė [[keltai]] [[bojai]]. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą regione hegemoniją įgijo [[dakai]].
I a. didžioji dalis teritorijos atiteko [[Romos imperija]]i. Čia buvo įsteigtos [[Panonija|Panonijos]] ir [[Dakija|Dakijos]] provincijos. Romėnų laikais pastatyti pirmieji miestai, pradėta plėsti romėniškoji kultūra.
Nuo III a. regionas vėl ėmė tapti daugybės genčių priebėga. II a. rytuose įsikūrė [[gotai]], kurie siejami su [[Černiachovo kultūra]]. Gotai viešpatavo iki pat V a., kuomet į Panoniją įsiveržė [[hunai]], kurie įkūrė čia savo sostinę ir iš šio regiono kontroliavo didžiulę teritoriją. Hunams nusilpus, 453 m. [[gepidai]] ir [[herulai]] išsikovojo nepriklausomybę ir sukūrė savo karalystes. Jų viešpatavimas baigėsi VI a. viduryje, kuomet juos iš pradžių nugalėjo [[langobardai]], o vėliau [[avarai]], kurie įsitvirtino regione kaip Avarų kaganatas.
IX a. viduryje Panoniją pasiekė tauta iš Azijos - [[madjarai]], kurie įsitvirtinę teritorijoje vykdė siaubiamuosius žygius į Vakarų Europą. 1000 m. madjarams priėmus krikščionybę, jų agresija sumažėjo, įkurta [[Vengrijos karalystė]], pradėjo formuotis [[vengrai|vengrų]] tautybė. Tolesnė Panonijos istorija buvo susijusi su [[Vengrija|Vengrijos]], [[Rumunija|Rumunijos]], [[Serbija|Serbijos]], [[Kroatija|Kroatijos]] istorijomis.
[[Kategorija:Lygumos]]
[[Kategorija:Serbijos geografija]]
[[Kategorija:Vengrijos geografija]]
[[Kategorija:Kroatijos geografija]]
[[bg:Панонска низина]]
[[bs:Panonska nizija]]
| |||