Niujorko metropolitenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Artrix (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 16:
 
Nors sistema yra žinoma kaip "Metro", reiškiančia požemines operacijas, apie 40% sistemos veikia virš žemės lygio. [[Manhatanas|Manhatane]] bei kai kuriose kitų rajonų vietose sistema yra beveik pilnai po žeme, tačiau ir tose vietose, kur sistema eina virš žemės lygio, ji visiškai atskirta nuo kelių ir pėsčiųjų takų.
 
==Apžvalga==
Metropoliteno keleivių stotelės yra išsidėsčiusios po Manhatano, [[Bruklinas|Bruklino]], [[Kvinsas|Kvinso]] ir [[Bronksas|Bronkso]] rajonus. Visi maršrutai eina per Manhatana, išskyrus Brukliną ir Kvinsą jungiantį „G“ maršrutą, kuris rajonus jungia nepatekdamas į Manhataną. Visos išskyrus dvi iš 468 miesto stotelių dirba 24 valandas per parą. Visi parą dirbančios stotelės egzistuoja tik dar trijose [[JAV]] miestuose: [[Čikaga|Čikagoje]], [[Filadelfija|Filadelfijoje]] ir [[Niuarkas|Niuarke]], už JAV ribų tokių stotelių nėra.
 
[[2005]] metais pagal pervežtų žmonių skaičių buvo pasiektas 50 metų rekordas, per metus metropolitenu pasinaudojo 1,45 milijardai žmonių. Ketvirtame [[2007]] metų ketvirtyje, per savaitę metropolitenu vidutiniškai naudodavosi 6 432 700 žmonių, tai buvo didžiausias skaičius nuo šios statistikos fiksavimo pradžios [[1970]] metais. [[2008]] metais šis skaičius ir toliau augo, per sausio ir vasario mėnesius metropoliteno naudojimasis padidėjo 6,8%, tokį klientų pagausėjimą daugiausiai lėmė padidėjusios kuro kainos.
 
Pagal [[1995]] metų JAV Energijos Departamento duomenis, naudojantis metropolitenu vienam keleiviniui kilometrui išeikvojami 2289 kJ energijos, lyginant su 2427 kJ, kurie vidutiniškai išeikvojami važiuojant automobiliu. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad departamento pateiktose duomenyse automobilio energijos sąnaudos yra skaičiuojamos JAV mastu, Niujorko mieste dėl sunkesnių eismo sąlygų, kamščių bei šviesoforų energijos sąnaudos būtų didesnės.
 
Didžiąja dalimi linijų ir stočių važinėja tiek greitieji, tiek vietiniai metro traukiniai. Šios linijos dažniausiai turi po tris arba po keturias trasas. Greitasis traukinys nuo vietinio skiriasi tuo, kad jis nestoja kiekvienoje stotelėje iš eilės, o važinėja didesniais atstumais ir stoja tik pagrindiniuose taškuose.
 
{{metro-stub}}