Mergystės plėvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas Nomad pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Hugo.arg keitimas)
Mea (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
Dažniausiai mergystės plėvė plyšta ne per [[lytinis aktas|lytinį aktą]]. Tai atsitinka aktyviai sportuojant, jodinėjant, važiuojant dviračiu, įkišant į [[makštis (lytinis organas)|makštį]] tamponus, įvairiai dirginant lyties organus. Plyšus mergystės plėvei lieka įvairaus dydžio jos skiautės. Ši plėvė taip pat atlieka ir šiokią tokią apsauginę funkciją. Tačiau jeigu plėvė plyšta pirmosios [[sueitis|sueities]] metu, išsiskiria truputis kraujo (priklauso nuo plėvės elastingumo), kartais skauda. Plyšimai užgyja per 7–10 dienų ir susidaro standūs balkšvi randai. Kartais, jei mergystės plėvė yra labai elastinga, ji neplyšta ir išlieka iki [[gimdymas|gimdymo]]. Po gimdymo ji visai suyra ir lieka tik maži gabalėliai.
 
Daugelyje tautų ši plėvė siejama su merginos [[skaistumas|skaistybe]], nors nevisiškai tiksliai. Jei ši plėvė praplėšiama [[lytiniai santykiai|lytinių santykių]] metu, tai vertinama kaip [[nekaltybė]]s simbolis. Tačiau mergystės plėvės nebuvimas ne visuomet reiškia, kad mergina ar moteris jau yra pradėjusi lytinį gyvenimą – plėvės pažeidimai gali įvykti [[masturbacija|masturbuojantis]], naudojant tamponus, aktyviai [[sportas|sportuojant]] ar dėl kitos su [[seksas|seksu]] nesusijusios veiklos. Kita vertus, kai kurios moterys, turėdamos nepažeistą mergystės plėvę, jau būna pradėjusios lytinį gyvenimą (pvz., [[oralinis seksas|oralinis]] arba [[analinis seksas]]). Tad apie tai, ar moteris yra pradėjusi lytinį gyvenimą ar ne, pagal mergystės plėvę spręsti negalima.
 
{{Žmogaus anatomija|Dauginimosi organai}}