Jonas Bretkūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
red. |
||
Eilutė 1:
'''Jonas Bretkūnas'''
==Biografija==
Kilęs iš vokiečio ar suvokietėjusio [[Prūsai|prūso]] ir prūsės šeimos. Nuo [[1555]] m. studijavo [[Teologija|teologiją]] [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]], nuo [[1557]] m. [[Vitenbergas|Vitenbergo]] universitete, čia klausė [[Pilypas Melanchtonas|
[[Vaizdas:Bretk%C5%ABno_postil%C4%97.jpg|thumb|250px| Bretkūno „Postilės“ viršelis]]▼
== Kūryba ==▼
J. Bretkūnas priklauso antrajai lietuvių humanistų kartai, kuri atėjo po [[Martynas Mažvydas|Martyno Mažvydo]], [[Baltramiejus Vilentas|Baltramiejaus Vilento]] ir kt. Jis padėjo tvirtus pagrindus lietuvių nacionalinės literatūros raidai Mažojoje Lietuvoje. Parengė ir [[1589]] m. išleido į vieną knygą sujungtus darbus: [[Giesmynas|giesmyną]] ''Giesmės duchaunos'', pirmąją lietuvišką [[Maldaknygė|maldaknygę]] ''Kolektos, arba Paspalitos maldos'' ir giesmynėlį su natomis ''Kancionalas nekurių giesmių''. Juos rengdamas naudojosi [[Martynas Mažvydas|Martyno Mažvydo]] raštais, giesmyne pateikė naujų giesmių vertimų iš vokiečių kalbos.▼
Nuo [[1562]] m. liuteronų kunigas [[Labguva|Labguvoje]], kurioje pirmasis pradėjo sakyti pamokslus lietuviškai. Nuo [[1587]] m. kunigavo Karaliaučiuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, lietuvių ir lenkų parapijoje. Mirė nuo [[maras|maro]].
'''Postilė'''▼
Reikšmingiausias spausdintas J. Bretkūno veikalas – beveik 1000 puslapių apimties originalių ir kompiliuotų pamokslų 2 dalių rinkinys ''Postilė'' (Postilla'', tatai esti trumpas ir prastas išguldimas euangeliu'', [[1591]]). Tai pirmas spausdintas tokio žanro (pamokslų) lietuvių prozos leidinys turėjęs didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos raidai, rašytinio stiliaus formavimuisi. Jos [[Dedikacija|dedikacijoje]] [[Prūsija|Prūsijos]] kunigaikščiui Georgui Friedrichui J. Bretkūnas apgailestavo dėl lietuviškų raštų stokos, kėlė Biblijos lietuvių kalba reikalingumą. ▼
J.Bretkūnas priklauso antrajai lietuvių humanistų kartai, kuri atėjo po [[Martynas Mažvydas|Martyno Mažvydo]], [[Baltramiejus Vilentas|Baltramiejaus Vilento]] ir kt. Jis padėjo tvirtus pagrindus lietuvių nacionalinės literatūros raidai Mažojoje Lietuvoje.
▲
'''Biblijos vertimas'''▼
J.Bretkūnas turėjo išvertęs visą Bibliją, prie kurios su pertraukomis triūsė daugiau kaip 10 metų (1579–90). Rėmėsi [[Martinas Liuteris|Martino Liuterio]] vertimu į vokiečių kalbą, lygino su originalais. Vertimą svarstė [[1590]] m. [[Gumbinė]]je liuteronų kunigų konferencija. Tačiau rengimas spaudai buvo užvilkintas ir liko rankraščiu, kuris saugomas Prūsijos kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne . 2002 m., minint J. Bretkūno 400 mirties metines, rankraštis eksponuotas Vilniuje (apdraustas beveik 9 mln. litų). ▼
▲Reikšmingiausias spausdintas J.
Bretkūno Biblijos vertimu naudojosi [[Jonas Rėza]], išleidęs Dovydo psalmes ([[1625]]) m., 1735 m. Biblijos rengėjai, [[Liudvikas Rėza]], vėliau [[Adalbertas Becenbergeris]], [[Ernstas Frenkelis]], [[Kazimieras Būga]] ir kiti filologai. Antrojo pasaulinio karo metais Biblija buvo dingusi, tačiau vėliau visi aštuoni rankraščio tomai atsirado [[Getingenas|Getingene]]. Vokiečių baltistai [[Frydrichas Scholzas]] ir [[Jochenas Range]] publikavo šio vertimo faksimiles (1991–96 m.). ▼
▲J.Bretkūnas turėjo išvertęs visą Bibliją, prie kurios su pertraukomis triūsė daugiau kaip 10 metų (
▲Bretkūno Biblijos vertimu naudojosi [[Jonas Rėza]], išleidęs Dovydo psalmes ([[1625]]) m., [[1735]] m. Biblijos rengėjai, [[Liudvikas Rėza]], vėliau [[Adalbertas Becenbergeris]], [[Ernstas Frenkelis]], [[Kazimieras Būga]] ir kiti filologai. [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] metais Biblija buvo dingusi, tačiau vėliau visi aštuoni rankraščio tomai atsirado [[Getingenas|Getingene]]. Vokiečių baltistai [[Frydrichas Scholzas]] ir [[Jochenas Range]] publikavo šio vertimo faksimiles (
J. Bretkūnui taip pat nepavyko išspausdinti ir savo išversto Augsburgo išpažinimo bei kitų vokiečių teologų (J. Wigando, A. Korwino) raštų. Yra išlikę J.Bretkūno vokiečių kalba rašytos ''Chronicon des Landes Preussen'' (“Prūsų krašto kronikos”, 1578–79) fragmentų, kuriuose autorius teigė baltų autochtoniškumą Prūsijoje. Dalį šių fragmetnų paskelbė J. Gerulis 1925 m. ▼
▲J.
Iš rašytinio palikimo išliko Jono Bretkūno kreipimasis į Prūsijos kunigaikštį [[1569]] m. dėl paramos šeimai, [[1589]] m. laiškas kunigaikščiui Frydrikui, [[1600]] m. laiškas kunigaikščio raštinei su pasiūlymu pirkti jo išverstą Bibliją, lietuviškų parapijų kunigų sutikimas vertinti J. Bretkūno Biblijos vertimą.▼
▲Iš rašytinio palikimo išliko [[1569]] m. Jono Bretkūno kreipimasis į Prūsijos kunigaikštį
Visi Bretkūno raštai pasižymi išraiškos grynumu, taupumu ir aiškumu, leksiniais naujadarais, kurių dalis prigijo. Kalbos turtingumu jie liko nepralenkti iki [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]]. Pagal kūrybos reikšmę lietuvių kultūrai, Bretkūnas stovi vienoje gretoje su Martynu Mažvydu ir [[Mikalojus Daukša|Mikalojum Daukša]].
▲== Nuorodos ==
*[http://www.lle.lt/search3.htm Lietuvių literatūros enciklopedija]
*[http://vaizdai.lnb.lt/asmen/asmen.htm Literatūra apie J.Bretkūną ir ikonografija M.Mažvydo bibliotekoje]
eilutė 30 ⟶ 32:
[[Kategorija:Biblijos vertėjai|Bretkūnas, Jonas]]
[[Kategorija:LDK rašytojai|Bretkūnas, Jonas]]
[[Kategorija:Mažosios Lietuvos
[[de:Johannes Bretke]]
|