Liubartas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S nuorodos
Eilutė 9:
 
1340 m. mirė [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Haličo-Volynės]] kunigaikštis [[Jurijus Boleslavas Traidenis]]. Kadangi Liubarto žmona buvo paskutinė iš Haličo karalių giminės, Liubartas pretendavo į visą Haličą ir Voluinę. Lenkijos karalius [[Kazimieras III]] sukėlė grėsmę Liubarto valdymui iš pradžių užimdamas [[Pšemyslis|Pšemyslio]] žemę, o vėliau ir [[Lvovas|Lvovą]]. Tarp Liubarto ir Kazimiero III prasidėjo ilgametė kova dėl Galicijos (Halyčo) karaliaus vardo, šios kovos metu Liubartas užėmė [[Vladimiras|Vladimirą]], [[Kremenecas|Kremenecą]], [[Belzas|Belzą]], bet dėl išdavystės pateko į Kazimiero nelaisvę, iš kurios jį išlaisvino brolis [[Kęstutis]].
 
Ca. 1320 or ca. 1323 he married to a daughter of Andrew of Galicia and ruled Lutsk in eastern Volhynia.[1] After Andrew's and his brother's Lev II of Galicia deaths ca. 1322, Halych-Volhynia did not have a male successor. Instead of promoting Liubartas and causing a war with Poland, Gediminas compromised with Władysław I of Poland. Both parties agreed to install Boleslaus George II, a son of Maria, sister of Leo and Andrew, and Trojden I of Masovia from the Piast dynasty, a cousin of Władysław I, and nephew of Gediminas' son-in-law Wacław of Płock.[2] At the time Boleslaus was fourteen years old and was betrothed to Eufemija, daughter of Gediminas. Liubartas continued to rule Lutsk and Volodymyr-Volynskyi.
 
Liubartas užsitikrino [[Maskvos kunigaikštystė|Maskvos]] kunigaikščio [[Simeonas|Simeono]] paramą ir ėmė drąsiau veikti prieš Lenkiją. 1349 Kazimieras užėmė Voluinę, bet vos tik jam paleidus kareivius į namus, Liubartas ir Kęstutis pasiuntė savo karius į [[Cholmas|Cholmo]], [[Belzas|Belzo]] ir [[Voluinė|Voluinės]] žemes, greitai jas užėmė, o po to paėmė ir [[Lvovas|Lvovą]].